SUGIHARA ČIJUNĖ (SEMPO) [1900 01 01 Jotsu (Japonija) – 1986 07 31 Fudžisavoje (Japonija)], diplomatas.

1939–1940 m. rezidavo Kaune.

1939 m. lapkričio mėn. vicekonsulas su šeima iš Suomijos persikėlė į Kauną ir iš prof. J. Tonkūno išsinuomotame name įsteigė Japonijos konsulatą. Oficialiai jis buvo ambasados Rygoje konsulu ekonominių ryšių plėtimui, o neoficialiai rinko informaciją apie sovietų kariuomenės dislokaciją.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, žydų pabėgėliai iš Europos Lietuvoje išbuvo apie metus. Nepaisydamas Japonijos URM draudimo ir padedamas lenkų slaptųjų tarnybų, Č. Sugihara rizikuodamas savo karjera, kelis mėnesius kasdien ranka rašė tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms. Jas gavę galėjo išsigelbėti per Sibirą vykdami į Japoniją, o iš ten – į kitas šalis. Vėliau pagaminti du antspaudai, kurių dėka išgelbėta dar daugiau žmonių. 1940 08 02 uždarius visas pasiuntinybes, diplomatas vizas pasirašinėjo „Metropolio“ viešbutyje, o prieš išvykdamas – ir geležinkelio stotyje, taip išgelbėdamas apie 6000 žmonių. Lietuvos žydai, nejausdami grėsmės, tuo mažai tepasinaudojo.
Grįžęs į tėvynę 1947 m. konsulas buvo atleistas iš diplomatinės tarnybos, pakeitė vardą į Sempo, buvo profesorius ir verslininkas. 1985 m. Yad Vashem muziejus jam suteikė Pasaulio teisuolio vardą. 1996 m. lenkų publicistas A. Milošas apie prof. Sugiharą sukūrė dokumentinį filmą „Gyvybės vizos“; JAV Sociologijos prof. Hilelis Levine parašė monografiją apie jo pastangas gelbėjant karo pabėgėlius. L. Venclauskas parengė, A. Strunga išvertė knygelę „Chiune Sugihara. Visas for life“ (Vilnius, 2009).
1992 m. Romualdas Inčirauskas pagamino portretinį medalį. Skulptorius Edmundas Frėjus 2001 m. sukūrė bronzinį medalį su Č. Sugiharos portretu „Metų tolerancijos žmogus“. 2004 m. buvo išleistas 1 Lt vertės pašto ženklas „Japonijos konsulas Lietuvoje 1939–1940 m. Chiune Sugihara“ (dail. Kostas Katkus). Sugiharos vardas įamžintas jo gimtajame mieste (2005 m.), Izraelyje, Niujorke, Seinuose (2010 m.), Vilniuje bei Kaune. Japonų televizija Lietuvoje sukūrė vaidybinės dokumentikos filmą su japonų ir lietuvių aktoriais „Vizos šešiems tūkstančiams gyvybių“ (2005 m.). 2013 m. išleista trikalbė manga-knyga „Ritoania no sakura = Cherry blossoms in Lithuania = Sakuros Lietuvoje“. 2014 01 05–07 NKDT buvo rodoma oratorija „Sakurų prisiminimai“ (rež. Shugo Ikoh), skirta diplomato Chiune Sugiharos atminimui. 2015 09 04, 75-ųjų „Gyvybės vizų“ metinių proga, Kauno geležinkelio stotyje pristatytas Ch. Sugiharai ir J. Zwartendijkui skirtas proginis vokas, rodomi trumpametražiai dokumentiniai filmai apie Ch. Sugiharą, veikė paroda. 2015 10 13 Kauno kino centre „Romuva“ įvyko pasaulinė premjera – pristatyta biografinė drama „Persona Non Grata“ (rež. Cellin Gluck). 2017 09 02–08 Kaune pirmą kartą organizuotas renginių ciklas „Sugiharos savaitė“, skirtas įamžinti japonų diplomato atminimą.

nuotrauka 1994 08 30 Žaliakalnyje ant namo (J. Vaižganto g. 30) iškilmingai atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1939–1940 m. buvo Japonijos konsulatas, kuriame dirbdamas diplomatas Čijunė Sugihara gelbėjo žydus“ (Kauno m. mero 1994 01 31 potv. Nr. 82; lietuvių ir anglų kalbomis). Pirmosiomis rugsėjo dienomis Japonų teatro „Doros“ trupė Kauno dramos teatre parodė spektaklį „Sempo Sugihara“.

1995 m. Kauno tvirtovės IX forto kareivinių (Žemaičių pl. 73) senajame pastate įrengtame žydų genocido muziejuje Č. Sugiharos atminimui paskirta visa salė. 2006 m. buvo atnaujinta ekspozicija, supažindinanti su 1939 m. japonų konsulo nuotraukomis, asmeniniais daiktais, išgelbėtų žmonių sąrašais ir kt. 2000 m. japonų delegacija prie muziejaus diplomato atminimui pasodino japoniškų medelių.

1999 m. Lietuvos ir Belgijos intelektualų pastangomis buvusiame Japonijos konsulate įkurtas „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“, skirtas Japonijos diplomato atminimo Lietuvoje įamžinimui. II aukšte veikia VDU Genocido aukų gelbėjimo mokslinio tyrimo ir Japonistikos studijų centras bei biblioteka, kasmet renkamas Tolerancijos žmogus. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su 3 garsiais Japonijos universitetais. Sugiharos namai Japonijai padėjo atrasti Lietuvą.
Prieiga per internetą: http://www.donskis.lt/?a=v&ln=lt&d=1&t=1_&id=75&n=Leonidas_Donskis_-_V%20%C1_%84Sugiharos_fondas_%96  [žiūrėta 2010 08 18]

2000 05 19 buvusio konsulato I aukšte įkurtas Č. Sugiharos memorialinis muziejus. 2003 m. Nemuno saloje ir prie namo (Vaižganto g. 30) jo garbei pasodintos japoniškos vyšnios, atstatyti ir pašventinti kiemo varteliai su užrašu: „Vilties vartai, vizos gyvenimui“. 2008 m. Japonijos vyriausybės lėšomis muziejus atnaujintas ir moderniai įrengtas.
Prieiga per internetą: http://www.sugiharahouse.lt/  [žiūrėta 2010 08 18]

2008 11 26 VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44) Ch. Sugiharos vardu pavadinta auditorija.

nuotrauka 2015 09 04, pažymint 75-ąsias vicekonsulo Ch. Sugiharos „Gyvybės vizų“ išdavimo metines, atidengtos dvi memorialinės lentos – prie „Metropolio“ viešbučio (S. Daukanto g. 21) ir Kauno geležinkelio stotyje (M. K. Čiurlionio g. 16) – vietose, kur Sugihara išdavė savo paskutiniąsias vizas. Lentose lietuvių, japonų ir anglų kalbomis įrašyti žodžiai: „1940 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 4 dienomis „Metropolio“ viešbutyje Chiune Sugihara tęsė Gyvybės vizų išdavimą“ ir „1940 m. rugsėjo 4 dieną, išvykdamas iš Kauno geležinkelio stoties, Chiune Sugihara dalijo Gyvybės vizas“.
Prieiga per internetą: http://gvf.lt/portfolio/paminetos-75-osios-gyvybes-vizu-isdavimo-metines/  [žiūrėta 2017 09 04]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Ališauskas, Arvydas. Sugiharos namai. – Iliustr. // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 137.
2. Įamžino diplomatų atminimą // Laikinoji sostinė. – 2008, lapkr. 27, p. 11.
3. Kaune paminėtos 75-osios Čiunės Sugiharos „Gyvybės vizų“ išdavimo metinės. – Iliustr. // Geležinkelininkas. – 2015, rugs. 14–20 (Nr. 36), p. 3.
4. KPTA atminimo įamžinimo sąrašas.
5. Morkūnienė, Vita. Sugiharos namai tapo moderniu muziejumi: Japonijos valstybės parama suteikė galimybių mažai nevyriausybinei organizacijai realizuoti ambicingus užmojus ir sudominti didesnę auditoriją. – Iliustr. // Kauno diena. – 2008, bal. 18, p. 12.
6. Savičiūnaitė, Vida. Namą Kaune žino japonai ir viso pasaulio žydai. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2001, liep. 30, p. 5.
7. Skučaitė, Virginija, Kniežauskas, Elijus. Dėkojo už tūkstančius išgelbėtų gyvybių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, rugs. 5, p. 4.
8. Strelcovas, Simonas. Chiune Sugihara ir Janas Zwartendijkas – Pasaulio tautų teisuoliai. Istorinės peripetijos tarp sovietinių struktūrų, žydų pabėgėlių ir gelbėtojų // Genocidas ir rezistencija. – Nr.2 (14) (2003). – P. 44–50.
9. Vidūnaitė, Lina. Dėkingumo ženklas legendiniam japonui. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2000, geg. 20, p. 3.
10. Vizos gyvenimui: „Sugiharos namų“ ekspozicijos pristatymas. – [Kaunas, b. m.]. – 10 p.
11. Vizos tūkstančiams gyvybių: Lietuvoje baigta filmuoti juosta apie japonų konsulą Č. Sugiharą // Kauno diena. – 2005, rugpj. 10, p. 2.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka