TŪBELIS JUOZAS [1882 04 18 Ilgalaukiuose (Rokiškio r.) – 1939 09 30 Kaune, palaidotas senosiose miesto kapinėse (Ramybės parke); jas panaikinus perlaidotas Panemunės kapinėse], agronomas, politikas, Lietuvos valstybės veikėjas.

1909, 1919–1939 m. gyveno Kaune.

1909 m. atsikėlė į Kauną. 1910–1913 m. dirbo apskričių žemėtvarkos komisijose. Propagavo vienkiemius ir kooperaciją. 1915 m. mobilizuotas į rusų kariuomenę vykdė intendantūros darbą: rūpinosi evakuotomis įstaigomis, pabėgėliais, maistu kariuomenei ir gyventojams. 1918 m. grįžo iš rusų armijos ir dirbdamas Lietuvos Tarybos švietimo komisijoje, rengė programas žemės ūkio mokykloms, redagavo „Lietuvos aido“ priedą „Žemės ūkis“. 1918 m. gale paskirtas pirmuoju žemės ir valstybės turtų ministru. 1919–1920 m. lygiagrečiai buvo ir švietimo ministras. Jam vadovaujant bei M. Krupavičiui su A. Rimka padedant, pradėta dalinti žemė savanoriams, atkurta Dotnuvos žemės ir miškų ūkio mokykla.
Susirinkus Steigiamajam seimui iš ministro pareigų pasitraukė ir ėmėsi ūkio reikalų. 1921 m. su kitais įkūrė Lietuvos žemės ūkio draugiją, kuri 1923 m. peraugo „Lietūkį“. 1925 m. tapo AB „Maistas“ pirmininku, o 1926 m. įkūrė „Pienocentrą“ ir buvo jo vadovas. Taip pat dirbo Žemės ūkio, prekybos ir pramonės rūmuose.
1927 m. tapo finansų ministru. Nuo 1929 m. ėjo ir ministro pirmininko pareigas. Nuo 1931 m. vadovavo Lietuvos tautininkų sąjungai. 1938 m. buvo žemės ūkio ministras, nuo metų galo iki mirties – Lietuvos banko valdytojas. Vedė atsargią finansų politiką, kuri krizės metais apsaugojo valstybę nuo įsiskolinimo ir lito nuvertėjimo. Nepriimdavo sprendimų, jų nesuderinęs su ūkinių organizacijų ir Lietuvos banko vadovais, iki minimumo apribojo komandiruotes į užsienį, reikalavo, kad ministerijos kasmet mažintų išlaidas. Jo vadovaujama vyriausybė neliko abejinga materialiam kultūros rėmimui.
1930 m. Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-ųjų gimimo metinių oro pašto laidoje išleisti 5, 10 ir 15 ct vertės pašto ženklai (dail. Adomas Varnas) su Juozo Tūbelio atvaizdu. Apie 1935 m. skulpt. J. Zikaras sukūrė jam skirtą portretinį medalį. Jo ministeriavimo dešimtmečiui buvo išleista proginė knyga „Juozo Tūbelio gyvenimo ir veiklos bruožai“ (Kaunas, 1936). 2007 m., 125-osioms gimimo metinėms išleistas kolekcinis vokas.

1929 10 29 LŽŪA taryba už ypatingus nuopelnus žemės ūkiui J. Tūbeliui suteikė agronomijos garbės daktaro vardą.

nuotrauka 2001 06 24 Žaliakalnyje ant jo namo (Dainavos g. 1, archit. F. Vizbaras), kuriame 1945 m. įsikūrė Kauno dailės mokykla, atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1934–1939 m. gyveno Lietuvos respublikos ministras pirmininkas Juozas Tūbelis /1882–1939/“ (skulpt. Česlovas Pečiukas).

2001 m. Šilainių mikrorajone, Vytėnuose jo vardu pavadinta gatvė (Kauno m. savivaldybės 2001 09 10 potv. Nr. 1354) .

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Gustaitytė, Violeta. Pavadinimai naujoms gatvėms Vytėnuose // Kauno diena. – 2001, spal. 10, p. 5.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Lietuvos pašto ženklai : pašto ženklų katalogas : Nepriklausoma Respublika (1918–1940). – Vilnius, 1991. – P. 123–125.
4. LŽŪA garbės daktarų ir mokslų mecenatų sąrašas.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka