TRUIKYS LIUDAS [1904 10 10 Pagilaičiuose (Plungės r.) – 1987 05 28 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse], dailininkas, scenografas-novatorius.

1923–1930, 1932–1987 m. su pertraukomis gyveno Kaune, išskyrus metus, kai tobulinosi užsienyje bei dirbo kituose miestuose.

1923 m. baigęs Telšių gimnaziją įstojo į Kauno meno mokyklos tapybos studiją, vadovaujamą A. Varno ir J. Vienožinskio. 1929 m. pašalintas už dalyvavimą mokinių streike, įsitraukė į Nepriklausomųjų grupės veiklą. Tapė peizažus, portretus, plakatus, liejo akvareles, dalyvavo parodose. 1931 m. dirbo Šiaulių dramos teatre. Paėmęs paskolą, 1934–1935 m. ir 1937 m. savarankiškai tobulinosi Berlyne bei Paryžiuje.
1936 m. priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą, kūrė impresionistinių nuotaikų peizažus, apipavidalino L. Minkaus baletą „Don Kichotas“. Tais pačiais metais Šv. Mikalojaus bažnyčios gotikinius langus papuošė 3 jo vitražai „Adoruojantys angelai“. 1938 m. Šančių Šv. Jėzaus Širdies bažnyčios nutapė originalią freską „Angelai“ (atnaujinta 2004 m.).
1932–1940 m. dirbdamas Valstybės teatro dailininku apipavidalino dramas: „Aukso žaismas“ (1932), „Tikruoju keliu“ (1933), F. Šilerio „Vilhelmas Telis“ (1935), Sofoklio „Oidipas Kolone“ (1939) ir kt. Jo prigimčiai buvo artima muzika, todėl didžiausi kūrybiniai pasiekimai – apipavidalinant operas: Ž. Ofenbacho „Hofmano pasakos“, Dž. Pučinio „Madam Baterflai“ (abi 1937), Dž. Verdžio „Otelas“ (1938), E. d Albero „Mirusios akys“ (1940) ir kt. Iš viso iki 1940 m. sukūrė scenografiją 27 spektakliams. Nemažos įtakos jo kūrybai turėjo liaudies menas, dailininkai M. Dobužinskis ir M. K. Čiurlionis.
1941–1949 m. L. Truikys buvo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto dėstytojas, dekanas, katedros vedėjas (nuo 1947 m. – docentas). 1947–1949 m. dėstė Kauno vidurinėje dailės mokykloje. 1948 m. buvo Operos ir baleto teatro Vilniuje vyriausias dailininkas, tačiau įsigalėjus socrealizmui – atleistas. Visų ignoruojamas dailininkas Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčiai nutapė freskas „Nukryžiavimas“ bei „Švč. Marija ir šv. Jonas“ (abi 1956). Siekiant apsaugoti nuo sunykimo, jos uždengtos tinku.
1953–1959 m. L. Truikys dėstė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. 1959 m. spaudoje dailininko kūryba buvo palankiai įvertinta; įgyvendinta Dž. Verdžio operų „Don Karlas“ (1959) ir „Traviata“ (1966) scenografija. 1969–1975 m. L. Truikys dirbo dėstytoju Lietuvos dailės instituto Kauno vakarinio skyriaus Taikomosios dailės katedroje. 1975 m. mirus gyvenimo draugei M. Rakauskaitei, jį prislėgė vienatvė. Tuo metu sukūrė įspūdingą scenografiją Dž. Verdžio operoms „Aida“ (1975), „Don Karlas“ (1975), „Traviata“ (1984).
Už A. Račiūno operos „Trys talismanai“ apipavidalinimą 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje parodoje buvo apdovanotas Garbės diplomu. 1979 m. dailininkui suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo vardas, 1980 m. – apdovanotas valstybine premija. 1986 m. jam suteiktas Lietuvos liaudies dailininko vardas, išleistas suvenyrinis vokas (dail. Antanas R. Šakalys).
Raimonda Bitinaitė išleido kūrinių katalogą „Scenos alchemikas: Liudas Truikys“ (Kaunas, 2004), Radvilė Racėnaitė parengė straipsnių rinkinį „Liudui Truikiui – 100“ (Kaunas, 2005), Tomas Sakalauskas – monografiją „Liudas Truikys: scenos alchemikas“ (Vilnius, 2005). 2015 m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus bei Vilniaus dailės akademijos leidykla išleido L. Truikio scenovaizdžių albumą „Vizijos“ (Vilnius).

nuotrauka 1994 10 10 minint dailininko 90-ąsias gimimo metines Žaliakalnyje (E. Fryko g. 14), L. ir M. Truikių bute, kuriame jie apsigyveno 1944 m. vasarą, atidarytas M.K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas – dailininko L. Truikio ir dainininkės M. Rakauskaitės memorialinis butas-muziejus. Čia saugomi jų asmeniniai daiktai ir kai kurie kūriniai.
Prieiga per internetą: http://www.muziejai.lt/Kaunas/truikio_muziejus.htm  [Žiūrėta 2010 08 18]

2012 m. nauja gatvė Romainiuose pavadinta L. Truikio vardu (Kauno m. savivaldybės tarybos 2012 03 15 sprend. Nr. T-126).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. L. Truikio ir M. Rakauskaitės memorialinis muziejus. – Iliustr. // Kaunas – muziejų sostinė. – [Kauno regiono TIC, 2005]. – P. 16.
2. Ruibienė, Rasa Jonė. Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės memorialinis muziejus. Pasitinkančių dievų buveinė. – Iliustr. // Liudui Truikiui – 100: straipsnių rinkinys. – Kaunas, 2005. – P. 106–116.
3. Vaitiekūnaitė, Ramutė. Pažįstamas nepažįstamasis ir scenografijos alchemija: 100-osios dailininko Liudo Truikio gimimo metinės paminėtos moksline konferencija, parodomis ir spektakliu. – Iliustr. // Kauno diena. – 2004, spal. 9, p. 11, 13.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka