VAIČKUS JUOZAS [1885 04 16 Zastaučiuose (Mažeikių r.) – 1935 04 07 Kaune, palaidotas Eigulių kapinėse; antkapinio paminklo aut. V. Ruseckas], aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas.

1920–1923, 1929–1935 m. gyveno Kaune.

1905 m. Peterburge J. Vaičkus suorganizavo Skrajojamąjį teatrą. 1916 m. įkūrė pirmąją lietuvių teatro studiją, atstovaudamas psichologinei vaidybos mokyklai, išugdė profesionalius lietuvių aktorius: O. Kurmytę, T. Vaičiūnienę, P. Kubertavičių, J. Stanulį ir daugelį kitų. Nuo 1913 m. rengė „Lietuviškuosius vakarus“, Kauno gubernijoje pastatė 55 vaidinimus.
1919 m. įsitraukė į Lietuvių meno kūrėjų draugiją (MLKD) ir su savo mokyklos auklėtiniais pradėjo teatrinę veiklą Kaune. Buvo sudaryta Teatro taryba, kuriamą teatrą pavadinusi Dramos vaidykla. 1920 01 19 Kauno m. teatro rūmuose įvyko pirmasis Dramos ir operos vaidyklos spektaklis – J. Vaičkaus režisuota H. Zudermano pjesė „Joninės“. Prasidėjus rietenoms, vadovas nesutarė su dauguma ir iš teatro pasitraukė. 1923–1928 m. dirbo lietuvių kolonijose JAV, Holivude studijavo kino meną.
1931 m. grįžęs į Kauną įsteigė privačią kino ir teatro Vaidybos studiją, kur mokėsi per 100 mokinių. Po metų jie suvaidino A. Keturakio „Ameriką pirtyje“ ir A. Asnyko „Kęstutį“. Su operatoriumi A. Žibu J. Vaičkus sukūrė dokumentinius filmus apie Maironio laidotuves ir Palangos kurortą. Užsidegęs kokia nors idėja atmesdavo realybę ir aklai siekė savo tikslo. 1932 m. įsteigė lietuviškų filmų bendrovę „Lietfilmas“. J. Vaičkus norėjo statyti vaidybinius filmus apie Kražių skerdynes. Daliai jo auklėtinių perėjus mokytis pas režisierių A. Oleką-Žilinską, atvykusį iš Peterburgo, darbas nutrūko. Oficialusis Valstybės teatras J. Vaičkų atstūmė. Nuo 1935 m. jis gavo pensiją, bet ja pasinaudoti nespėjo. Mirė likus 9 dienoms iki sukaktuvių: gyvenimo 50-mečio ir darbo 30-mečio. Jam mirus visuomenė sujudo: J. Vaičkus buvo pašarvotas teatre ir iškilmingai palaidotas.
Jo archyvas saugomas Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje Vilniuje. 1935 m. operatorius A. Žibas pagal L. Giros tekstą sukūrė dokumentinį kino filmą „Juozas Vaičkus“. 1975 m. gimtinėje pastatytas stogastulpis, atidarytas muziejus, kuris nebeveikia. 1984 m. Mažeikių parke jo garbei atidengtas paminklas (skulpt. Jonas Meškelevičius).

1938 05 24 susikūrė draugija lietuvių teatro kūrėjo J. Vaičkaus atminimui įamžinti, kurios veikla nutrūko prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.

nuotrauka 1992 m. Žaliakalnyje ant namo (Aukštaičių g. 15) prikabinta memorialinė lenta: „Šiame name 1931–1935 m. gyveno lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjas Juozas Vaičkus“ (Kauno m. valdybos 1992 05 26 potv. Nr. 417-v).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Guobys, Aleksandras. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005, bal. 15, p. 1,3.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Lietuvos literatūros ir meno archyvų žinynas. – Vilnius, 1998. – P. 230.
4. Juozas Vaičkus. – Portr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 201–202.
5. Milkova, Vaida. Kaune nyksta atminties ženklai garsiems teatralams; [su Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjo Svaigedo Stoškaus, Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo komentarais]. – Vilmanto Raupelio, Lietuvos teatro ir kino muziejaus archyvo nuotr. // Kauno diena. – 2018, saus. 6, p. 1, 8–9.
6. Garnytė-Jadkauskienė Jolanta. Detektyvinė ekskursija teatro pirmeivio J. Vaičkaus pėdsakais. – Iliustr. // Kauno diena. – 2021, liep. 9, p. 4–5, 6.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka