VAIŽGANTAS, tikroji pavardė TUMAS JUOZAS [1869 09 20 Maleišiuose (Anykščių r.) – 1933 04 29 Kaune, palaidotas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje, kur 1938 m. įrengtas jo antkapinis paminklas (skulpt. Juozas Zikaras)] rašytojas, kanauninkas, kultūros ir visuomenės veikėjas.

1888–1893 m., 1920–1933 m. gyveno Kaune.

1888 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, kurią baigęs 1893 m. kunigavo įvairiose vietovėse, nuo 1920 m. – Kaune. 1920–1932 m. buvo Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius. Nuo 1890 m. rašė straipsnius įvairiems leidiniams. Parašė epopėją „Pragiedruliai“, apysakas „Dėdės ir dėdienės“, „Nebylys“, „Žemaičių Robinzonas“ ir kt. bei literatūros kritikos ir istorijos darbų, vaizdingai aprašė savo keliones. Išleisti jo raštai (19 t. 1922–1934; 3 t. 1948) ir leidžiami iki šiol. Redagavo leidinius „Tauta“, „Trimitas“; 1921–1922 m. – „Mūsų senovė“.
1921 m. pakeltas kanauninku. Nuo 1922 m. buvo LU literatūros istorijos dėstytojas, nuo 1924 m. – docentas. Surinko vertingą medžiagą apie A. Baranauską, L. Ivinskį, V. Kudirką, Maironį ir daugelį kitų. 1923 m. Humanitariniame fakultete įsteigė Rašliavos muziejų, iki 1929 m. jam vadovavo ir tvarkė. Universitetui padovanojo 552 spaudinius, kurie šiuo metu saugomi KTU bibliotekoje. 1930–1933 m. aktyviai dalyvavo XXVII knygos mėgėjų ir daugelio kitų draugijų veikloje. Visur ieškojo „deimančiukų“, spontaniškai reikšdamas savo žavėjimąsi, tuo kai kuriuos papiktindamas, tačiau buvo mėgstamas.
Apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio (1928) ir Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio (1932) ordinais.
1933 m. „Lietuvos vaiko“ ketvirtojoje oro pašto laidoje išleisti 15 ir 20 ct vertės pašto ženklai (dail. Antanas Žmuidzinavičius-Žemaitis) su Vaižganto atvaizdu. Tais pačiais metais operatorius S. Vainalavičius sukūrė dokumentinį filmą „Kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto laidotuvės“. Skulpt. Juozas Zikaras sukūrė du medalionus (1933 bei 1934–1936) ir bareljefą iš medžio (1934–1936), skulpt. Bernardas Bučas – biustą (1933–1934 m.). Jo garbei išleistas meninis vokas. Vytauto Didžiojo bažnyčios zakristijoje virš durų pakabintas dail. Barboros Didžiokienės tapytas jo portretas (1925). Kaunietė Taida Balčiūnienė jo bareljefą padovanojo Svėdasų krašto muziejui. 2018 m. pristatytas dokumentinis vaidybinis filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą. Juozas Tumas-Vaižgantas“ (rež. Alvydas Šlepikas, Laura Paukštė).
1936 m. prof. J. Ambrazevičius-Brazys parengė studiją „Vaižgantas“, 2001 m. Ilona Čižauskaitė – „Vaižganto publicistikos literatūrinė raiška“. 1995 m. Aldona Vaitiekūnienė apgynė habilitacinį darbą „Vaižgantas“. Nijolė Šervenikaitė parengė vadovėlį 11–12 kl. „Vaižgantas“ (Vilnius, 2001). Išleistos monografijos: Aleksandras Merkelis „Juozas Tumas Vaižgantas“ (1934, 1989) bei Algimantas Radzevičius „Vaižgantas lietuvių prozos kryžkelėse: meninės sintezės problema“ (Vilnius, 1987). Serijoje „Gyvenimas ir kūryba“ išėjo Aldonos Vaitiekūnienės parengtos knygos: „Vaižgantas“ (Vilnius, 1959), „Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“ (Vilnius, 1964), „Vaižgantas: monografija“ (Vilnius, 1982). Ona Pajedaitė sudarė nuotraukų albumą „Juozas Tumas Vaižgantas, 1869–1933“ (Utena, 1995). Alfas Pakėnas išleido knygą „Neužmirštamas Vaižgantas: atsiminimai, esė, laiškai“ (Vilnius, 2009). 2015 m. išleista Nijolės Lietuvninkaitės monografija „Skaitantis Vaižgantas“ (Vilnius).

1929 m. jam suteiktas LU garbės daktaro vardas.
Prieiga per internetą: http://www.vdu.lt/apie-vdu/garbes-daktarai-ir-profesoriai.html  [žiūrėta 2010 08 16]

1929 m., artėjant Vaižganto šešiasdešimtmečiui, Kauno miesto sodininkystės ūkio vedėjas Pranas Martinaitis išvedė naują geltonos, rašytojo mėgstamiausios, spalvos jurgino rūšį Dahlia ir pavadino ją „Rašytojas Vaižgantas“.

1933 m. Algirdo gatvė Žaliakalnyje pavadinta Vaižganto vardu (Kauno m. tarybos 1933 10 10 nut. Nr. 355). Vienai Garliavos (Kauno r.) gatvei suteiktas jo vardas.

1934–1941 m. keturiuose VDU bibliotekos kambariuose (K. Donelaičio g. 20) veikė J. Tumo-Vaižganto memorialinis muziejus, kuriam rašytojas testamentu paliko baldus, paveikslus, knygas ir kitus asmeninius daiktus. Vėliau dalis eksponatų atiteko Maironio literatūros muziejui, o spaudiniai liko Universiteto bibliotekoje.
Prieiga per internetą: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=563  [žiūrėta 2010 08 18 ]

1940 m. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje (K. Donelaičio g. 64) pastatyta Knygnešių sienelė, kurioje įamžinti 100 labiausiai nusipelniusių knygnešių. 2-ojoje lentoje „Pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai“ greta kitų įrašyta: „Tumas Juozas, kunigas“. 1950 m. paminklas nugriautas. 1997 06 07 atstatytas (archit. Liucijus Dringelis).

1968 m. Žaliakalnyje ant namo (Vaižganto g. 25) pakabinta memorialinė lenta „Šiame name 1933 m. gyveno rašytojas „Juozas Tumas-Vaižgantas“.

nuotrauka 1968 m. Senamiestyje ant namo (Aleksoto g. 10) pritvirtinta pirmoji atminimo lenta, kuri buvo pavogta. 1999 m. ant namo atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1920–1932 m. gyveno rašytojas kanauninkas dr. Juozas Tumas-Vaižgantas“ (skulpt. Virginija Babušytė-Venckūnienė).

1995 m. bute (Aleksoto g. 10–4), kuriame 1920–1933 m. gyveno rašytojas, kunigas, Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas, įkurtas J. Tumo-Vaižganto memorialinis muziejus, nuo 1997 11 27 veikia memorialinė ekspozicija.
Prieiga per internetą: http://www.muziejai.lt/kaunas/vaizganto_muz.htm  [žiūrėta 2015 01 29]

nuotrauka 1999 04 13 Kauno 6-oji vidurinė mokykla Aukštuosiuose Šančiuose (Skuodo g. 27) pavadinta Vaižganto vardu (Kauno m. tarybos sprend. Nr. 357). Nuo 2012 m. – Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija.
Prieiga per internetą: http://www.ktuvaizgantas.kaunas.lm.lt//index.php?option=com_frontpage&Itemid=1  [žiūrėta 2012 09 19]

2002 m. minint Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-ąsias metines, įsteigta respublikinė J. Tumo-Vaižganto premija, kasmet skiriama už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos dermę.
Prieiga per internetą: http://www.lzs.lt/lt/konkursai/vinco_kudirkos_premija_356.html  [žiūrėta 2012 09 19]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Bagdonas, Vytautas. Įteikta septintoji Vaižganto premija. – Iliustr. // XXI amžius. – 2008, spal. 1, p. 11, 16.
2. Bagdonas, Vytautas. Juos suvienijo... Vaižgantas // XXI amžius. – 2003, rugs. 10, p. 6.
3. Datos nutolsta, kūryba išlieka // Kauno diena. – 1999, rugs. 28, p. 12.
4. J. Tumo-Vaižganto memorialinis muziejus. – Iiustr. // Kaunas – muziejų sostinė. – [Kauno regiono TIC, 2005]. – P. 15.
5. J. Tumo-Vaižganto muziejaus atidarymas 1934 m. – Iliustr. // KTU antrųjų rūmų istorijos bruožai / Nijolė Lietuvninkaitė. – Kaunas, 1997. – P. 41.
6. Jankevičiūtė, Giedrė. Dailė ir valstybė : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918–1940. – Kaunas, 2003. – P. 255.
7. Juozas Tumas. – Portr. // Šimtas knygnešių: Knygnešių sienelės vardai. – Vilnius, 1998. – P. 15, 111.
8. Juozas Zikaras. Juozo Tumo-Vaižganto antkapinis paminklas su reljefiniu portretu, 1934–1936. Bronza, granitas. – Iliustr. // Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo bažnyčia. – Kaunas, 2005. – P. 27–28.
9. Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis butas-muziejus / [parengė Virginija Paplauskienė ; nuotraukos Zenono Baltrušio]. – Kaunas : Maironio lietuvių literatūros muziejus, 1997. – [32] p., įsk. virš. : iliustr., portr., faks.
10. Jurginas „Vaižgantas“ / Pranas Martinaitis // Neužmirštamas Vaižgantas : atsiminimai, esė, laiškai / sudarytojas Alfas Pakėnas. – Vilnius, 2009. – P. 440.
11. KAA, f. 219, b. 990, lap. 33.
12. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
13. Lietuvos pašto ženklai : pašto ženklų katalogas : Nepriklausoma Respublika (1918–1940). – Vilnius, 1991. – P. 146–148.
14. Radzevičiūtė, Edita. Akibrokštas Senamiestyje: Vaižgantas tapo Diva. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, vas. 17, p. 1–2.
15. Vaižgantas /1869–1933/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 108–109.
16. Vaižganto g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 165–167.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka