VAILIONIS LIUDAS [1886 01 13 Mizaruose (dab. Druskininkų sav.) – 1939 02 27 Kaune, palaidotas Tabariškių kapinėse (Kauno r.); antkapio autorius – skulpt. Gintautas Jonkus] – botanikas, profesorius.

1919–1939 m. gyveno Kaune.

1919 m. rugpjūčio mėn. atvykęs į Kauną, kurį laiką dėstė „Saulės“ mokytojų seminarijoje, dirbo botaniku Gamtos tyrimo stotyje. 1920 m. prisidėjo prie Aukštųjų kursų steigimo Kaune, tapo jų lektoriumi. 1923 m. perorganizavus kursus į Lietuvos universitetą, paskirtas Matematikos-gamtos fakulteto docentu. Suorganizavo ir vadovavo Augalų anatomijos ir fiziologijos kabinetui.
L. Vailionis buvo aktyvus visuomeninėje veikloje. Nuo 1920 m. įsijungė į Šaulių sąjungos veiklą. Kelerius metus dirbo „Trimito“ atsakinguoju redaktoriumi ir bendradarbiu. Buvo vienas iš 1923 metų Klaipėdos sukilimo sumanytojų. Už nuopelnus Lietuvai ir veiklą Šaulių sąjungoje, 1928 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio jubiliejiniu medaliu, 1931 m. – Šaulių žvaigždės ordinu, 1932 m. – Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, 1936 m. – Vytauto Didžiojo medaliu. Lietuvai pagražinti, Lietuvai pažinti bei Lietuvos gamtininkų draugijų, Lietuvių-ukrainiečių ir Lietuvių-gudų bei kt. draugijų, visuomeninių organizacijų vienas iš steigėjų ir narių. Profesorius palaikė ryšius su Prancūzijos, Vokietijos, Amerikos gamtininkais, buvo jų draugijų narys. Mokėjo daug kalbų: senąją graikų, lotynų, lenkų, rusų, prancūzų, vokiečių, skaitė itališkai, iki paskutinių dienų mokėsi anglų kalbos. L. Vailionio, T. Ivanausko ir kt. iniciatyva buvo pradėtos medelių sodinimo šventės. Jis aktyviai prisidėjo kuriant Kauno botanikos sodą. 1924 m. Ženevoje atstovavo Lietuvai Tautų Sąjungoje svarstant mažųjų tautų klausimus.
Paskatintas savo artimiausio bendradarbio prof. T. Ivanausko, jo kaimynystėje Ringauduose L. Vailionis 1922 m. įsigijo apleistos Marvos dvaro žemės ir pasistatė namą. Varžupio sodyba, tapusi šeimos vasarviete, buvo puoselėjama ne tik kaip sodas, bet ir kaip gamtininkų susibūrimo vieta, studentų mokomoji bazė ir kultūros židinys. Įsteigęs tabako augintojų draugiją, profesorius čia ėmėsi auginti tabaką.
Paskelbė daugiau kaip dvidešimt svarbių Lietuvos gamtos mokslui darbų, iš kurių reikšmingiausi Nemuno dumblių ir beržų rėtos tyrimai: „Materijos keitimasis organizmuose“ (1914), „Medžiagos žiupsnys Lietuvos dumblių augmenijai pažinti“ (1930), „Lietuvos beržų rėta“ (1935), ir t.t. 1922 m. vasaros ekspedicijos į Nemuno aukštupį metu rado tris naujas dumblių variacijas ir vieną visiškai naują titnaginių dumblių gentį pavadino Phialediscus gracilis. Tirdamas beržų sulą, nustatė grybų floristinėje literatūroje iki tol nepaminėtą Gymnoascus rūšį, kurią pavadino Gymnoascus sudans VAIL. Ryškiausias profesoriaus nuopelnas Lietuvos mokslo istorijai – „Lietuviškas botanikos žodynas“, kurio pirmąją dalį 1938 m. jis išleido savo lėšomis. Tais pačiais metais už nuopelnus Lietuvos gamtos mokslui universitetas suteikė L. Vailioniui ekstraordinarinio profesoriaus vardą.
1911 m. dailininkas Adomas Varnas nutapė L. Vailionio portretą ir dvigubą portretą „Dailininkas ir gamtininkas“ su J. Vienožinskiu.
1991 m. VU informatikos specialybės studentė Edita Sakalauskaitė parašė diplominį darbą „Prof. L. Vailionio darbai: informacinis aspektas“. 2011 m. išleista dukros Danutės Vailionytės parengta monografija „Liudas Vailionis“ (Kaunas), skirta profesoriaus 125-osioms gimimo metinėms.
Profesoriaus valia kūnas buvo kremuotas VDU, o palaikai saugomi Medicinos akademijoje. Mirus žmonai Janinai Opanavičiūtei-Vailionienei, judviejų palaikai 1994 07 21 palaidoti drauge Ringaudų kaimo Tabariškių kapinaitėse, netoli judviejų bendražygio prof. T. Ivanausko.

nuotrauka 1996 01 27 Varžupio sodyboje (Varžupio g. 7, Akademija, Kauno r.), 1990 m. paskelbtoje vietinės reikšmės istorijos paminklu (Paminklotvarkos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1990 12 27 įsak. Nr. 33), atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1927–1939 metais gyveno ir dirbo botanikas, profesorius Liudas Vailionis“.

nuotrauka 2012 09 18 Žaliakalnyje, ant namo fasado (P. Višinskio g. 5), atidengta memorialinė lenta su grafikos bareljefu: „Šiame name 1930–1935 m. gyveno žymus Lietuvos botanikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Vailionis“ (skulpt. Stasys Žirgulis; Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 04 25 įsak. Nr. A-1507).
Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/index.php?2371506410  [žiūrėta 2012 09 18],  http://www.vdu.lt/lt/naujienos/vdu-prof-l-vailioniui-atidengta-memorialine-lenta  [žiūrėta 2012 09 19]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Butkuvienė, Anelė. Profesorius Liudas Vailionis. – Iliustr., portr. // Draugas. Mokslas, menas, literatūra. – 2012, bal. 21–28.
2. Jakimavičius, Algimantas. Pagarbiai pažymėtos 110-osios Liudo Vailionio gimimo metinės. – Portr. // Mokslo Lietuva. – 1996, kovo 27, p. 3.
3. Kiliulienė, Jūratė. Naujos idėjos brendo smetoniškame palivarke. – Iliustr. // Respublika. – 2003, spal. 21, p. 17, 23.
4. Mokslininką prisiminus. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, saus. 26, p. 8.
5. Sausio 27 d. Kaune paminėtos… // Gimtinė. – 1996, vas. 1–29, p. 1.
6. Vailionytė, Danutė. Liudas Vailionis : [monografija]. – Kaunas, 2011 – P. 203.
7. Vailionytė-Narkevičienė, Danutė. Pagerbtas mokslininkas ir visuomenės veikėjas Liudas Vailionis: [dukters D.Vailionytės-Narkevičienės prisiminimų ištraukos]. – Iliustr. // Tėviškės gamta. – 1996, vasaris (Nr. 2), p. 5.
8. Valaitytė, Ona. Janinos ir Liudo Vailionių atminčiai. – Portr. // Kauno diena. – 1994, rugpj. 22, p. 5.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka