VAILOKAITIS JONAS [1886 06 25 Pikžirniuose, Šakių r. – 1944 12 16 Blankenburge, Vokietijoje], Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pramoninkas, bankininkas.

1912–[1914] m. ir 1919–1940 m. gyveno Kaune.

1912 m. su broliu kunigu Juozu Kaune įkūrė „Brolių Vailokaičių ir bendrovės prekybos ir pramonės draugiją“ (pavadinimas ne kartą keitėsi), kuri supirkdavo dvarus, žemę dalimis išsimokėtinai parduodavo lietuviams valstiečiams.
Pirmojo pasaulinio karo metais J. Vailokaitis persikėlė į Vilnių. 1918 02 16 kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Taryboje rengė šalies ūkio sanklodos projektus. 1920 05 17–1922 03 03 – Steigiamojo Seimo atstovas nuo Lietuvos ūkininkų sąjungos, Finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas.
1919 m. kartu su broliu Juozu įsteigė Lietuvos ūkio banką (jam vadovavo), 1920–1922 m. įgytą brolių Šmidtų fabriką reorganizavo į AB „Metalas“ (1937 m. J. Vailokaitis tapo jos pirmininku), 1922–1923 m. įsteigė plytų ir čerpių gamybos bendrovę „Palemonas“, mėsos perdirbimo ir eksporto AB „Maistas“, AB „Medus“, žuvininkystės AB „Spėka“, dalyvavo steigiant žemės ūkio kooperatyvų bendrovę „Lietūkis“. Buvo bendrovių „Linas“, „Eksimportas“, tekstilės importo ir eksporto įmonės „Urmas“ ir kt. steigėjai ir savininkai. 1925 m. J. Vailokaitis išrinktas į Lietuvos banko tarybą. 1927 m. buvo vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų. 1930 m. įstojo į Ekonominių studijų draugiją. Atstovavo pramonininkams ir bankininkams Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose.
Jo kartu su broliu įkurtos ir valdomos įmonės turėjo nemenką įtaką Lietuvos žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrai, finansų raidai. Gausią pelno dalį signataras – vienas turtingiausių Lietuvos žmonių – skirdavo labdarai ir stipendijoms: rėmė lietuviškas kultūrines, socialines bei švietimo draugijas, aukštųjų mokyklų studentus, teikė finansinę paramą valstybei, jos institucijoms, bažnyčiai, pavieniams asmenims. Aleksote turėtą žemės sklypą Vailokaičiai padovanojo VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmams statyti (1944 m. vokiečių susprogdinti), 1936 m. Kauno šaulių rinktinei padovanojo automobilį, rėmė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą. Broliai padėjo įsteigti Lietuvos automobilių klubą.
1938 m. apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.
1940 07 03 sovietams okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją, kur įsitraukė į lietuvių išeivių visuomeninę veiklą. Buvo vienas iš LAF įkūrėjų, išrinktas Lietuvių sąjungos primininku. Gyveno Berlyne, vėliau persikėlė į Blankenburgo miestą, kur mirė ir buvo palaidotas. 2007 08 17 simbolinė urna su žeme iš palaidojimo vietos parvežta ir palaidota Paštuvos kaimo kapinėse (Raudondvario sen., Kauno r.) šalia brolio.
1935 m. vengrų tapytojas Jožefas Šenei (Senyei József) sukūrė J. Vailokaičio portretą (saugomas NČDM).
2011 m. Vilniuje išleista Vlado Terlecko knyga „Jonas Vailokaitis : gyvenimo ir veiklos bruožai“.
2017 m. sukurtas dokumentinis vaidybinis filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: Jonas Vailokaitis“.

2015 02 12 vienai iš Rokuose esančiai gatvei suteiktas J. Vailokaičio pavadinimas (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 02 12 sprend. Nr. T-44).

nuotrauka 2016 06 27 prie pastato Laisvės al. 57 (dab. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka) atidengta memorialinė lenta su užrašu: „Šiame pastate 1919–1940 m. veikė brolių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono ir kunigo Juozo Vailokaičių įkurtas Ūkio bankas“ (KMS administracijos direktoriaus 2016 06 13 įsak. Nr. A-1815).
Prieiga per internetą: http://www.kaunas.mvb.lt/atminimo-lentos-atidengimas  [2016 06 28],  http://www.kaunas.lt/seniunijos/paminklines-lentos-vailokaiciams-atidengimo-iskilmes/  [2016 06 29],  http://kybartai.lt/renginius-vailokaiciams-pagerbti-lydejo-kybartieciu-dainos/  [2017 01 06]

2017 09 22 Aleksote, Jono Vailokaičio sūnėno Sauliaus Juliaus Bazevičiaus ir tautodailininko Algirdo Liepinaičio pastangomis, atidengtas koplytstulpis, skirtas broliams Vailokaičiams atminti.
Prieiga per internetą: http://www.aleksotas.lt/articles/view/661  [žiūrėta 2017 11 27]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Bacevičienė, Irena. Renginius Vailokaičiams pagerbti lydėjo kybartiečių dainos. – Iliustr. – Rubrika: Lietuva – širdy // Santaka. – 2016, liep. 5, p. 3.
2. Suteiks gatvėms pavadinimus. – Portr. – BNS inf. // Kauno diena. – 2015, vas. 4, p. 3.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka