VAILOKAITIS JUOZAPAS [1880 12 17 Pikžirniuose, Šakių r. – 1953 08 02 Paštuvoje, Kauno r.; palaidotas Paštuvos k. kapinėse], kunigas, žurnalistas, visuomenės ir politinis veikėjas, bankininkas, ekonomistas.

[1912–1914] m., 1919–1941 m. gyveno Kaune.

1912 m. su broliu pramonininku, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Vailokaičiu Kaune įkūrė „Brolių Vailokaičių ir bendrovės prekybos ir pramonės draugiją“ (pavadinimas ne kartą keitėsi), kuri supirkdavo dvarus, žemę dalimis išsimokėtinai parduodavo lietuviams valstiečiams.
1919 m. grįžęs į Lietuvą su bendraminčiais įkūrė Lietuvos ūkininkų sąjungą. 1920 05 15–1922 11 13 – Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. 1922 11 13–1923 03 13 – Pirmojo Seimo, 1923 06 05–1926 06 02 – Antrojo Seimo atstovas.
1919 m. su broliu įsteigė Lietuvos ūkio banką (buvo banko valdybos pirmininkas), 1920–1922 m. įgytą brolių Šmidtų fabriką reorganizavo į AB „Metalas“, 1922–1923 m. įsteigė plytų ir čerpių gamybos bendrovę „Palemonas“, mėsos perdirbimo ir eksporto AB „Maistas“, AB „Medus“, žuvininkystės AB „Spėka“, dalyvavo steigiant žemės ūkio kooperatyvų bendrovę „Lietūkis“. Buvo bendrovių „Linas“, „Eksimportas“, tekstilės importo ir eksporto įmonės „Urmas“ ir kt. steigėjai ir savininkai. Jo kartu su broliu įkurtos ir valdomos įmonės turėjo nemenką įtaką Lietuvos žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrai, finansų raidai.
Broliams taip pat priklausė Linksmadvario dvaras, daug kito nekilnojamojo turto. Vadinti turtingiausiais žmonėmis ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Rėmė lietuviškas kultūrines, socialines bei švietimo draugijas, aukštųjų mokyklų studentus, teikė finansinę paramą valstybei, jos institucijoms, bažnyčiai, pavieniams asmenims. Aleksote turėtus žemės sklypus Vailokaičiai padovanojo VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmų (1944 m. vokiečių susprogdinti) bei Šv. Kazimiero bažnyčios statyboms, 1936 m. Kauno šaulių rinktinei padovanojo automobilį, rėmė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą, padėjo įsteigti Lietuvos automobilių klubą.
1941 06 14 sovietų suimtas ir ištremtas į Rusiją, Brovkos vietovę (Krivošeino r., Tomsko sr., Altajaus kr.). 1944 m. grįžo į Lietuvą. Iki mirties klebonavo Paštuvos Šv. Barboros bažnyčioje, kurios šventoriuje ir palaidotas.

nuotrauka 2016 06 27 prie pastato Laisvės al. 57 (dab. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka) atidengta memorialinė lenta su užrašu: „Šiame pastate 1919–1940 m. veikė brolių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono ir kunigo Juozo Vailokaičių įkurtas Ūkio bankas“ (KMS administracijos direktoriaus 2016 06 13 įsak. Nr. A-1815).
Prieiga per internetą: http://www.kaunas.mvb.lt/atminimo-lentos-atidengimas  [2016 06 28],  http://www.kaunas.lt/seniunijos/paminklines-lentos-vailokaiciams-atidengimo-iskilmes/  [2016 06 29],  http://kybartai.lt/renginius-vailokaiciams-pagerbti-lydejo-kybartieciu-dainos/  [2017 01 06]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Bacevičienė, Irena. Renginius Vailokaičiams pagerbti lydėjo kybartiečių dainos. – Iliustr. – Rubrika: Lietuva – širdy // Santaka. – 2016, liep. 5, p. 3.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka