VALANČIUS MOTIEJUS [1801 02 28 Nasrėnuose (Kretingos r.) – 1875 05 28 Kaune, palaidotas Šv. Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos požeminėje kriptoje], rašytojas, leidėjas, Žemaičių vyskupas.

1864–1875 m. gyveno Kaune.

Po 1863 m. sukilimo numalšinimo vyskupo padėtis kardinaliai pasikeitė – jam grėsė ištrėmimas. 1864 m. siekdama kontroliuoti padėtį, caro valdžia Žemaičių vyskupijos centrą perkėlė į Kauną. Kiekvienas vyskupo žingsnis buvo sekamas, tačiau jis gynė kunigus nuo represijų, tikinčiuosius skatino pasyviai priešintis, sabotavo prieš katalikų tikėjimą nukreiptus valdžios įstatymus. Skatino blaivybę, steigė slaptas mokyklas, visokeriopai rėmė lietuvybės skleidėjus. Buvo puikus diplomatas ir konspiratorius. Rūpinosi lietuviškų knygų spausdinimu Prūsijoje ir jų platinimu Lietuvoje. Už įvairius pažeidimus nuolat mokėjo baudas. Rinkdamas tautosaką bei rašydamas knygas tik lietuviškai ir kitus skatino rašyti gimtąja kalba.
Pats parašė apie 70 religinių, mokslinių, didaktinių ir grožinių kūrinių, spaudos draudimo laikotarpiu daug kartų perleistų. Kaune baigė rašyti dviejų dalių veikalą „Žemaičių vyskupystė“ (1848), išleido knygas „Živatas Jėzaus Kristaus“ (1853), „Patarlės žemaičių“ (1867), „Gyvenimai šventųjų (1858, 1868)“, „Vaikų knygelė“ (1864) „Palangos Juzė“ (1869) ir kt. Gyvenimo pabaigoje prarado balsą, sunkiai sirgo ir mirė. Išleisti M. Valančiaus „Pastabos pačiam sau“ (1996), „Ganytojiški laiškai“ (2000), „Namų užrašai“ (2003), leidžiami „Raštai“ (1 t., 2001).
1933–1935 m. skulpt. Vincas Grybas sukūrė du gipsinius paminklo vyskupui maketus (nebuvo įgyvendinti), skulpt. J. Zikaras – medalioną. 1995 m. serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas jam skirtas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė). 2001 m. minint 200-ąsias metines išleista 50 Lt moneta „Motiejus Valančius 1801–1875“ (dail. R. Eidėjus); portretinių vokų serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas vokas vysk. Motiejui Valančiui (dail. Antanas R. Šakalys); Kretingos M. Valančiaus draugijos užsakymu sukurti filmai: „Vyskupas Motiejus Valančius“ ir „Bažnyčios – amžini paminklai vyskupui Motiejui Valančiui“. 2006 m. susikūrė M. Valančiaus mokyklų asociacija. 2010 m. ant Žemaičių vyskupystės muziejaus pastato Varniuose atidengta memorialinė lenta, įamžinanti vyskupo Valančiaus, L. Ivinskio ir kitų, nusipelniusių žmonių atminimą.
Išleistos knygos: A. Aleknos „Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius (Klaipėda, 1929), tarptautinio ekslibrisų konkurso parodos katalogas „Ex libris Motiejui Valančiui – 195“ (Šiauliai, 1996); Juozo Tonkūno – „Motiejus Valančius: leidinys apie Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių“ (Vilnius, 1997); Vytauto Merkio – „Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo“ (Vilnius, 1999), „Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla (Vilnius, 1992). O. Žemaitytė-Norkevičienė parengė knygeles „Vyskupas Motiejus Valančius ir jo kariai“ (Kaunas, 2000) ir „Vyskupas Motiejus Valančius, knygnešystės pradininkas“, skirtą vyskupo 210-osioms gimimo metinėms atminti (Kaunas, 2011). 2001 m. išleista „Vyskupo Motiejaus Valančiaus ikonografija“ (Vilnius, 2001), o serijoje „Gyvenimas ir kūryba“ apie jį – 6-ios knygos.

1858 m. vykdant vyskupo aplinkraštį, pradėtos steigti blaivybės brolijos, vadinamos Motiejaus Valančius vardu.
1996 m. įkurtas M. Valančiaus blaivybės sąjūdis, kuriam talkina nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK), apjungusi daugiau nei 30 nevyriausybinių organizacijų. Vyksta jaunųjų „valančiukų“ dorinio ugdymo organizacijų judėjimas.

nuotrauka [1878 m.] Šv. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1) virš kriptos, kur vyskupas palaidotas, pastatytas paminklinis biustas iš gipso ir marmuro lenta su epitafija: „D.O.M. Šioje šventovėje palaidotas švento atminimo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, g. 1801 m. vasario mėn. 16 d. m. 1875 m. gegužės mėn. 17 d., per 25 metus uoliai valdęs vyskupiją. Buvo žymus vyskupas-valdytojas, rašytojas ir liaudies tėvas; pakėlė savo avijos švietimą ir dorovę, nusipelnė visų pagarbą ir paliko negęstantį atminimą. Ramybė Tavo vėlei, garbingasis ganytojau!“. Iki 1957 m. epitafijos tekstas buvo lenkiškas.

1919 m. Vilijampolskaja gatvė vadinosi Valančiaus vardu (Kauno m. atstatymo komisijos naujai patvirtintas gatvių sąrašas).
Garliavoje, Raudondvaryje (Kauno r.) ir kituose apskrities miestuose jo vardu pavadintos gatvės.

1925 m. Žaliakalnyje „Saulės“ gimnazijos fasadą (Savanorių pr. 46) papuošė M. Valančiaus reljefinis portretas su kryžiumi ant krūtinės (skulpt. Vincas Grybas). 1953 m. buvo užtinkuotas. 1968 m. vyskupo bareljefą atkūrė skulpt. Antanas Dimžlys ir archit. Petras Stankevičius.

1940 m. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje (K. Donelaičio g. 64) pastatyta Knygnešių sienelė, kurioje įamžinti 100 labiausiai nusipelniusių knygnešių. 2-ojoje lentoje „Pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai“ greta kitų įrašyta: „Valančius Motiejus, vyskupas“. 1950 m. paminklas nugriautas. 1997 06 07 atstatytas (archit. Liucijus Dringelis).

nuotrauka 1970 m. Senamiestyje ant jo namo (M. Valančiaus g. 6) atidengta memorialinė lenta „Šiame name 1864–1875 m. gyveno rašytojas Motiejus Valančius“. Po namo remonto 1985 m. lenta dingo.
2011 03 09, minint vyskupo 210-ąsias gimimo ir Žemaičių vyskupijos 600-ąsias metines, ant Kauno miesto muziejaus pastato atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1864–1875 m. gyveno Žemaičių vyskupas, didysis tautos švietėjas, blaivybės sąjūdžio pradininkas Lietuvoje, rašytojas Motiejus Valančius“ (skulpt. Alfonsas Vaura, Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 02 17 įsak. Nr. A-692).
Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/index.php?3119695074  [žiūrėta 2011 03 10]

nuotrauka 2005 09 25 Rotušės aikštėje šalia Kunigų seminarijos pastatytas dr. Rimvydo Sidrio Kaunui dovanotas paminklas (skulpt. Leonas Žuklys, archit. Algimantas Sprindys; Kauno m. mero 2005 04 20 potv. M-13). 2012 m., tvarkant paminklo prieigas, jo užnugaryje įrengta granitinė plokštė, kurioje autentišku vyskupo braižu įkaltas M. Valančiaus apie 1875 m. parašytas testamentinio laiško fragmentas.
Prieiga per internetą: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/miestas-gavo-dovanu-motiejaus-valanciaus-paminkla-27257  [žiūrėta 2008 11 27]

nuotrauka 2009 m. Kauno 1-ajai pradinei mokyklai Šančiuose (Kranto 5-oji g. 7) suteiktas Motiejaus Valančiaus vardas (Kauno m. savivaldybės tarybos 2009 03 19 sprend. Nr. T-189).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. „Saulės“ rūmų ir gimnazijos erdvės. – Iliustr., schem. – Bibliogr. p. 378 // Kauno „Saulės“ gimnazija / Valdemaras Jaruševičius, Aldona Sellienė, Solveiga Laučienė. – Kaunas, 2013. – P. 43–48.
2. Įsteigta Motiejaus Valančiaus vardu pavadintų mokyklų asociacija // Plungė. – 2006, geg. 16, p. 5.
3. KAA, f. 219, ap. 1, b. 27, lap. 1–4.
4. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
5. Mortui vivos docent // Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo / Vytautas Merkys. – Vilnius, 1999. – P. 771.
6. Motiejus Valančius /1801–1875/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 72–73.
7. Motiejus Valančius. – Portr. // Šimtas knygnešių: Knygnešių sienelės vardai. – Vilnius, 1998. – P. 15, 114.
8. Paminklas blaivybės puoselėtojui. – Iliustr. // Kauno diena. – 2005, rugs. 26, p. 5.
9. Purvinienė, Marija. Motiejus Valančius ir Kaunas... // Kauno tiesa, 1988, gruod. 25, p. 5.
10. Savanorių pr. 46, „Saulės“ namų pagrindinio fasado bareljefai // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 64.
11. Šinkūnaitė, Laima. ...Nes iš tingėjimo kyla abejingumas. - Iliustr. // Kauno tiesa. – 1988, rugpj. 7, p. 4.
12. Šinkūnaitė, Laima. Memorialiniai ženklai. – Iliustr. // Kauno šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika. – Kaunas, 2008. – P. 48, 128.
13. Tarnavo Dievui ir Lietuvai // XXI amžius. – 2005, rugs. 30, p. 1.
14. Tvarkomas vyskupo M. Valančiaus paminklas ir jo prieigos. – Iliustr. // XXI amžius. – 2012, lapkr. 30, p. 12.
15. Žulys, Benjaminas. Žemaičių vyskupai. – Iliustr. // XXI amžius. – 2011, kovo 18, p. 9.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka