VILEIŠIS JONAS [1872 01 03 Mediniuose (Pasvalio r.) – 1942 06 01 Kaune, palaidotas Vileišių šeimos kape Vilniuje], advokatas, visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, ilgametis Kauno burmistras.

1919–1942 m. gyveno Kaune, išskyrus 1920 m.

Lenkams okupavus Vilnių 1919 01 02 su M. Šleževičiaus kabinetu kaip vidaus reikalų ministras persikėlė į Kauną. Sausio 4 d. atidarė 2-ąją Lietuvos valstybės konferenciją, o baigiantis jai paskelbė apie savo pasitraukimą iš Valstybės tarybos, įsigalėjus joje vienos politinės srovės atstovams. Tais pačiais metais parengė ypatingus valstybės apsaugos bei kooperacijos bendrovių įstatymus, dalyvavo derybose su vokiečiais dėl Lietuvos–Vokietijos sutarties sudarymo. Balandžio 12 d. paskirtas finansų ministru, rugpjūčio mėn. Kaune atidarė pirmąją valstybinę Taupomąją kasą. Metų gale buvo paskirtas finansinės misijos Amerikoje pirmininku, 1920 m. kaip generalinis Lietuvos atstovas išvyko į JAV.
1921 m. grįžęs į Kauną apsigyveno Ukmergės g. 12–6. 1921–1931 m. eidamas laikinosios sostinės burmistro pareigas, padėjo savivaldos pamatus Lietuvoje. 1922 m. buvo išrinktas į I seimą. 1924–1940 m vadovavo Lietuvos miestų sąjungai. Su kitais įkūrė Neturtingų mokinių šelpimo, Dailės mylėtojų, Gyvulių globos, Lietuvių-latvių vienybės, Lietuvių-estų (1927 m.) draugijas, dalyvavo kitų draugijų veikloje. Jam vadovaujant praplėstos miesto ribos, įrengtas vandentiekis ir kanalizacija, naujai išgrįstos gatvės, sutvarkytas viešasis miesto transportas, pastatyti 3 tiltai, svarbūs visuomeniniai bei gyvenamieji pastatai, suklestėjo kultūra. Kauno savivaldybė pirmoji ėmėsi įgyvendinti privalomą pradinį mokymą: pastatė 4 pradines mokyklas, muziejų ir skaityklų, sprendė skurdo likvidavimo problemas. Jam vadovaujant buvęs provincialus gubernijos miestas tapo europiniu.
Nuo 1925 m. J. Vileišis dėstė LU, ėjo Teisių fakulteto docento pareigas administracinės teisės katedroje. Įvairiems leidiniams parašė apie 500 straipsnių. Buvo „Lietuvos žinių“ steigėjas ir redaktorius. 1929 m. dalyvavo tilto per Nerį, pavadinto brolio Petro vardu, atidaryme.
1933 m. Jonas Vileišis paskiriamas Valstybės tarybos nariu; jam pavesta parengti Civilinio kodekso projektą. Už nuopelnus tėvynei apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu (1934). Lietuvos teisininkų draugija jį išrinko savo garbės nariu. 1941 m. dirbo pogrindinėje liaudininkų organizacijoje.
1993 02 16 serijoje „Lietuvos nepriklausomybės diena“ jo garbei išleistas pašto ženklas (dail. Jokūbas Zovė). 2018 09 08 Žalgirio pergalės parke (Kauno r.) signatarų garbei pasodinta ąžuolų alėja (archit. Stanislovas Kalinka).
Jonas Aničas parengė monografiją „Jonas Vileišis 1872–1942: gyvenimo ir veiklos bruožai“ Vilnius, 1995), Juozas Vytautas Uzdila – „Istoriko Jono Aničo Vileišiada“ (2018, Vilnius).

nuotrauka 1992 06 05 centre ant namo (V. Putvinskio g. 68) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1931–1937 m. gyveno Nepriklausomybės akto signataras, Kauno burmistras, teisininkas Jonas Vileišis“ (skulpt. Stasys Žirgulis; Kauno m. mero 1992 05 26 potv. Nr. 417-v).

2007 m. Lietuvos savivaldybių asociacija, Žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija įsteigė Jono Vileišio 3000 Lt premiją už aktualius straipsnius žiniasklaidoje savivaldos temomis.

2009 m., minint Laikinosios sostinės Kaune 90-ties metų jubiliejų, įsteigtas Jono Vileišio medalis, teikiamas už nuopelnus miestui.

2009 07 02 Kauno Petro Vileišio vidurinei mokyklai (Demokratų g. 36) suteiktas brolių Vileišių vardas (KMS tarybos 2009 07 02 sprend. Nr. T-384).
Prieiga per internetą: https://vileisiumokykla.lt/  [žiūrėta 2021 03 04]

2016 m. Karalienės Mortos mokyklos Kaune (A. Juozapavičiaus pr. 13B) viena iš klasių pavadinta Jono Vileišio vardu.

nuotrauka 2017 07 06, Valstybės dieną, Amerikos lietuvių iniciatyva Laisvės alėjoje, priešais Kauno centrinį paštą (Laisvės al. 102), atidengtas paminklas – 2,4 m aukščio bronzinė skulptūra pirmajam Kauno burmistrui (skulpt. Kęstutis Balčiūnas) (KMS tarybos 2017 06 13 sprend. Nr. T-362). Laisvės alėjos rekonstrukcijos metu buvo perkeltas į Rotušės aikštę.
Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/2017/07/naujienos/pirmasis-kauno-burmistras-nuo-siol-miestiecius-sveikina-laisv  [žiūrėta 2017 07 07],  https://goo.gl/U1jhvA  [žiūrėta 2018 06 11]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Jonas Vileišis atgimusioje Lietuvoje // Jonas Vileišis 1872–1942: gyvenimo ir veiklos bruožai / Jonas Aničas. – Vilnius, 1955. – P. 588–605.
2. Karpavičiūtė, Daiva. „Garbė – ne lentos ir ne užrašai – darbai“. – Iliustr. // Kauno laikas. – 1992, birž. 6, p. 3.
3. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Kutinskaitė-Būdavienė, Šarūnė. Ar statysime paminklą J. Vileišiui? – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, vas. 2, p. 1, 5.
5. Naujausi Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai // Laikinoji sostinė. – 2009, liep. 11, p. 9.
6. Pirmasis Kauno burmistras sugrįžo į alėją. – Iliustr. – KD inf. // Kauno diena. – 2017, liep. 4, p. 4.
7. Žalgirio pergalės parkas : Kauno rajone, 2018–2020 metais / Gintautas Tamulaitis, Aleksandras Vitkus. – Kaunas : Eurispauda, 2020 (Kaunas : Eurispauda). – P. 12–15, 54–55.
8. Karalienės Mortos mokyklos informacija [2021 10 19].




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka