VITKUS-KAZIMIERAITIS JUOZAS [1901 12 10 Ketūnuose (Mažeikių r.) – 1946 07 02 Žaliamiškyje, prie Liškiavos (Lazdijų r.)], Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, Pietų Lietuvos srities partizanų vadas.

1920–1929, 1934–1941, 1944 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1920 m. įstojo į Kauno karo mokyklą. Ją baigęs kovojo 4-ąjame pėstininkų pulke lenkų fronte. 1922 m. tapo 2-osios kuopos jaunesniuoju karininku, 1923 m. – pulko vadu ir iždininku. 1924–1926 m. gilino žinias Kauno aukštesniuosiuose technikos kursuose, tarnavo pionierių batalione. 1927 m. vedė mokytoją G. Grybauskaitę. 1928 m. išlaikęs egzaminus gavo aukštosios mokyklos atestatą, buvo paskirtas pulko teismo viršininku. Nuo 1929 m. tobulinosi Briuselyje.
1934 m. grįžęs į Kauną kapitonas J. Vitkus tarnavo inžinerijos bataliono technikos viršininku. Dėstė Karo mokykloje, rašė straipsnius žurnalams „Kardas“, „Karys“, „Mūsų žinynas“ ir kt. 1936 m. jam suteiktas majoro laipsnis, apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. 1938 m. gavo pulkininko leitenanto laipsnį ir buvo apdovanotas Šaulių žvaigžde.
1940 m. J. Vitkus persikėlė į Vilnių, kur 1942 m. subūrė slaptą antinacinę karinę organizaciją „Kęstutis“, buvo Lietuvių fronto (LF) viršininkas, dėstė karo inžineriją LLA pogrindinėje mokykloje. Po karo su šeima grįžo į Kauną ir gyveno savo name Panemunėje (Plento g. 1), dalyvavo ginant Lietuvos nepriklausomybę. Vėliau leido laikraštį „Laisvės varpas“. Nuo 1946 m. – Pietų Lietuvos partizanų srities vadas. 1948 m. jo žmona su vaikais ištremti į Sibirą; grįžo į Lietuvą 1957 m.
1949 02 16 Lietuvos laisvės kovos sąjūdis apdovanojo J. Vitkų (po mirties) už ypatingus nuopelnus 1-ojo laipsnio Laisvės kovų Kryžiumi su kardais ir ąžuolo lapais. 1997 m. J. Vitkus apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. 1998 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis.
Sūnus Vytautas parašė knygą „Pulkininkas Kazimieraitis: Pietų Lietuvos srities vado Juozo Vitkaus gyvenimas, veikla, šeimos likimas“ (Vilnius, 2001).

1994 m. Vaišvydavoje jo vardu pavadinta gatvė (Kauno m. mero 1994 12 09 potv. Nr. 862).

nuotrauka 1996 m. Panemunėje ant pastato (Vaidoto g. 209) prikabinta memorialinė lenta: „Čia, buvusioje Pirmojo Lietuvos prezidento karo mokykloje, 1936–1940 m. dėstė pulkininkas ltn., inžinierius Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Pietų Lietuvos partizanų vadas. Žuvo mūšyje su bolševikais 1946 m. liepos 2 netoli Liškiavos“ (Kauno m. mero 1996 05 21 potv. Nr. 341).

1999 12 31 Nepriklausomybės kovų dalyvio J. Vitkaus vardas suteiktas atskirajam inžinerijos batalionui, dislokuotam A. Panemunėje.
Prieiga per internetą: http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/sausumos_pajegos/padaliniai/jvib.html  [žiūrėta 2010 08 20]

2001 m. ant pastato Panemunėje (Kareivinių g. 9) atidengta atminimo lenta: „1999 m. gruodžio 31 d. Atskirajam inžinerijos batalionui suteiktas Nepriklausomybės kovų dalyvio, Pietų Lietuvos partizanų vado, karo inžinieriaus, Vyčio kryžiaus kavalieriaus pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio (1901–1946) vardas“ (skulpt. Vladas Žuklys, archit. Jonas Lukšė: Kauno m. mero 2001 07 05 potv. Nr. 299).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 127.
2. Aukštoji Panemunė: metraštis / Daiva Nevardauskienė. D. 3 – Kaunas, 2007. – P. 33–34.
3. J. Vitkaus-Kazimieraičio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 177–178.
4. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio atminimo įamžinimas // Pulkininkas Kazimieraitis / Vytautas Vitkus. – Vilnius, 2001. – P. 207.
5. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
6. Plk. ltn. Juozas Vitkus // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis. – Kaunas, 2008. – P. 409–410.
7. Vitkūnas, Manvydas. Juozas Vitkus-Kazimieraitis niekada nesulaužė priesaikos. – Iliustr. // Savaitė. – 2016, Nr. 27 (liep. 7), p. 32–33.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka