VOLDEMARAS AUGUSTINAS [1883 04 16 Dysnoje (Ignalinos r.) – 1942 12 16 Maskvoje (Rusija). 2012 12 14 Petrašiūnų kapinėse atidengtas kenotafas], valstybės veikėjas, istorikas, profesorius.

1920–1938, 1940 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1918 m. iš Vokietijos grįžęs į Lietuvą buvo kooptuotas į Valstybės tarybą, tapo pirmuoju ministru pirmininku bei užsienio reikalų ministru, laikinai ėjo Krašto apsaugos ministro pareigas. Buvo intelektualas, mokėjo daug kalbų. 1919 m. A. Voldemaras – Lietuvos atstovas Paryžiaus Taikos konferencijoje. 1920 m. po Steigiamojo Seimo rinkimų iš politikos pasitraukė ir dėstė Aukštuosiuose kursuose, rengė universiteto statutą. 1922–1926 m. buvo LU profesorius. Įkūrė Lietuvos tautininkų sąjungą, kuri jį delegavo į III seimą. 1926–1929 m. tapo ministru pirmininku, kartu eidamas ir užsienio reikalų ministro pareigas. 1928 m. patvirtino naująją Konstituciją. Jo veikla šiuo laikotarpiu vertinama prieštaringai. Istoriko G. Rudžio nuomone, kurioje nors srityje pasireiškęs A. Voldemaras aplink save sukeldavo skandalus ir betvarkę.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus II rūšies 1-ojo laipsnio ordinu. 1929 05 06 į jo gyvybę pasikėsino trys studentai. Incidento metu užstojęs A. Voldemarą savo kūnu, žuvo adjutantas P. Gudynas. Politikas įsitraukė į nacionalistų organizacijos „Geležinis vilkas“ organizavimą, tapo populiarus tarp karininkijos ir jaunimo, pradėjo nesiskaityti su A. Smetona. Buvo atstatydintas, iškraustytas iš buto Lietuvos banko pastate ir ištremtas į Platelius, vėliau į Zarasus. Pogrindyje rengė valstybinį perversmą. 1934 m. po nepavykusio pučo kalintas, 1938 m. amnestuotas ir ištremtas į užsienį. Ten prancūzų kalba parašė veikalą „La Lithuanie et ses problemes“ (Lietuva ir jos problemos).
1940 06 19 iš Prancūzijos grįžo į Lietuvą, lipant iš traukinio buvo suimtas ir ištremtas į Rusiją.
1922 m. „De jure“ laidoje, skirtoje paminėti faktui, kad daugelis pasaulio šalių oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę, išleistas lietuviškas 1 auksino vertės pašto ženklas (dail. Adomas Varnas) su A. Voldemaro atvaizdu. 2017 m. sukurtas dokumentinis vaidybinis filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: Voldemaras Augustinas“.
Išleistos jo knygos „Pastabos saulėlydžio valandą“ (Vilnius, 1992), „Istorinis Kristus“ (Kaunas, 1994).
2012 m. išleista Raimundo Kaminsko parengta knygelė „Prof. A. Voldemaro likimo keliais“ (Vilnius).

2005 m. Vytėnuose jo vardu pavadinta nauja gatvė (Kauno m. tarybos 2005 04 14 sprend. Nr. T-216).

nuotrauka 2018 12 05 VDKM sodelio prieigose (greta K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtos) atidengta paminklinė plokštė, skirta 29-iems sušaudytiems, mirusiems tremtyje, kalinimo vietose Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. ministrų kabinetų nariams atminti ir pagerbti. Joje įamžintas ir Augustinas Voldemaras. Projekto iniciatorius – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), autorius – LGGRTC skulpt. Jonas Jagėla, architektūrinės dalies autoriai – archit. Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas.
Prieiga per internetą: https://goo.gl/BKYMjM  [žiūrėta 2018 12 12]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Kaminskas, Raimundas. Prof. A. Voldemaro likimo keliais. – Vilnius, 2012. – P. 54–55.
2. Kauno m. gatvių sąrašas.
3. Lietuvos pašto ženklai : pašto ženklų katalogas : Nepriklausoma Respublika (1918–1940). – Vilnius, 1991. – P. 65–67.
4. Skučaitė, Virginija. Tarpukario ministrų atminimas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, gruod. 8, p. 11.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka