LANDSBERGIS-ŽEMKALNIS VYTAUTAS [1893 03 10 Linkavičiuose (Pakruojo r.) – 1993 05 21 Vilniuje; palaidotas Petrašiūnų kapinėse], Lietuvos kariuomenės savanoris, inžinierius architektas, visuomenės veikėjas.

1922, 1926–1939, 1959–1970 m. gyveno Kaune.

1918–1922 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje: iš pradžių eiliniu, vėliau – artilerijos kapitonu (vadovavo haubicų baterijai Kaune). 1919 m. už pasižymėjimą kovose prieš bermontininkus apdovanotas Vyčio kryžiumi su kardais.
1922 m. įstojo į LU Technikos fakultetą, 1923–1926 m. mokėsi Romos universitete. Buvo pirmasis Lietuvos architektas, baigęs mokslus Vakarų Europoje.
1926 m. V. Landsbergis-Žemkalnis dirbo Susisiekimo ministerijoje jaunesniuoju inžinieriumi, 1927–1929 m. – Lietuvos universiteto Architektūros katedros jaunesniuoju asistentu. 1929–1939 m. vertėsi privačia praktika, buvo „Rotary“ klubo narys, įsteigė privatų projektavimo biurą. 1941 06 23–07 25 sudarytoje Laikinojoje Lietuvos Vyriausybėje buvo komunalinio ūkio ministras.
1944 m. gelbėdamas sūnų, emigravo į Vokietiją; 1949 m. išvyko į Australiją.
1959 m. grįžo į Kauną. Iki 1961 m. dirbo Miestų ir kaimų statybos projektavimo instituto Kauno filialo vyriausiuoju architektu. 1961–1970 m. buvo Paminklų konservavimo instituto Kauno filialo architektas.
1926–1939 m. gyvendamas Kaune parengė daugiau kaip šimtą projektų, dalyvavo konkursuose. Čia suprojektavo geriausius savo pastatus, pasiekė kūrybinę brandą. Svarbiausieji jo projektuoti pastatai Kaune: Akių, ausų, nosies ir gerklės klinika (1929; dabar Karo ligoninė), Nunciatūra – Vatikano diplomatinė atstovybė (1931; dabar Menininkų namai), Apskrities savivaldybės rūmai (1933; dabar Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas, Tyrimų laboratorija (1932–1936; dabar KTU Cheminės technologijos fakultetas), Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (1937; dabar Kauno apskrities viešoji biblioteka), Kūno kultūros rūmai (1931; dabar LSU); „Pienocentro“ rūmai (1931) ir kt. 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje parodoje už „Pienocentro“ projektą apdovanotas garbės diplomu ir bronzos medaliu. Jo projektuotus pastatus galima laikyti modernistine Lietuvos architektūros kryptimi.
V. Landsbergis-Žemkalnis parašė memuarų apie žymius, gerai pažįstamus ir artimus žmones: Gabrielių Landsbergį-Žemkalnį, Joną Jablonskį, Praną Mašiotą, Balį Dvarioną, sukūrė porą pjesių („Audra“, „Voras“). Išleistos jo atsiminimų knygos „Hochverrat: „Valstybės išdavimo“ byla 1944–1945“ (Vilnius, 1991) bei sūnaus Vytauto Landsbergio parengta „Iš atminties ekrano: rašyta ir pasakota“ (Vilnius, 2009).
Architekto veikla įvertinta vyriausybiniais apdovanojimais, jam suteikta įvairiausių garbės vardų ir titulų.
1993 m. V. Landsbergiui-Žemkalniui sukurtas jubiliejinis medalis (aut. – archit. Albinas Purys), televizijos filmas (rež. Nijolė Baužytė); jis tapo atsikūrusio „Rotary“ klubo garbės nariu. V. Landsbergis-Žemkalnis pristatytas TV dokumentiniame cikle „Laikinosios sostinės fenomenas“ (scenarijaus autorė Audronė Kosciuškienė, 2016 m.).
Išleistos 2 monografijos: Jolitos Kančienės ir Jono Minkevičiaus „Architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis“ (Vilnius, 1993) bei Algimanto Nako „Architektas inžinierius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir jo darbų konstruktoriai“ (Vilnius, 1997).

1991 09 26 architektui suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas.
Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/apie-kauna/skiriami-apdovanojimai/miesto-garbes-pilieciai/  [žiūrėta 2020 01 07]

1993 m. Dainavos mikrorajone, Eiguliuose, buv. Architektų gatvė, pavadinta V. Landsbergio-Žemkalnio vardu (Kauno m. mero 1993 08 06 potv. Nr. 747).

nuotrauka 1998 10 23 prie jo namo (K. Donelaičio g. 38) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name gyveno savanoris kūrėjas, Laikinosios vyriausybės narys, inžinierius architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis 1893–1993 (skulpt. Vytautas Narutis; Kauno m. mero 1998 08 18 potv. Nr. 310).

2016 m. Karalienės Mortos mokyklos Kaune (A. Juozapavičiaus pr. 13B) viena iš klasių pavadinta Vytauto Landsbergio-Žemkalnio vardu.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Abelkis, Pranas. Memorialinės lentos architektams // Kauno žinios. – 1998, lapkr. 3, p. 9.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. V. Landsbergio-Žemkalnio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 97–98.
4. Vaitiekūnaitė, Ramutė. Žmonėms, mylėjusiems Kauną ir talentingai jį kūrusiems.– Iliutr. // Kauno diena. – 1998, spal. 24, p. 1, 3.
5. Karalienės Mortos mokyklos informacija [2021 10 19].




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka