ČIURLIONIENĖ-KYMANTAITĖ SOFIJA [1886 03 13 Joniškyje – 1958 12 01 Kaune; palaidota Petrašiūnų kapinėse, 1960 m. pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Dalia Palukaitienė, archit. Jaunutis Makariūnas)], rašytoja, visuomenės veikėja, vyresnioji skautininkė.

1910–1914, 1919–1958 m. gyveno Kaune.

1910–1914 m. dėstė Kauno „Saulės“ mokytojų kursuose, 1925–1938 m. VDU – dėstė lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos dėstymo metodiką. 1930–1934 m. buvo skaučių vadė. 1926–1937 m. savo namuose priiminėjo vertėjų – „kalbos šeštadienių“ dalyvių – sambūrį. 1933–1934 m. redagavo žurnalą „Gimtoji kalba“. 1929–1937 m. kaip Lietuvos Respublikos delegacijos narė dalyvavo Tautų sąjungos posėdžiuose Ženevoje, bendradarbiavo su tarptautinėmis organizacijomis. Vokiečių okupacijos metais gelbėjo žydus. 1991 m. už žydų gelbėjimą apdovanota Pasaulio Tautų teisuolio atminimo medaliu ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (1999 m.).
Parašė romaną „Bundanti žemė“, eseistikos knygą „Lietuva“ (1910), prozos kūrinėlių žemaičių kalba, komedijas „Vilos puošmena“ (1932), „Didžioji mugė“ (1939), „Pinigėliai“ (1920), apysaką „Šventmargė“ (1937), pjesę-pasaką „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ (1931) ir kt.
[1930 m.] apdovanota antros rūšies 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.
1992 m. išleista Ramučio Karmalavičiaus monografija „Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė: Epocha. Idealai. Kūryba“ (Vilnius). Dukra Danutė Čiurlionytė-Zubovienė parašė knygą „Patekėjo saulė: atsiminimai apie Motiną“ Kn. 1 (1996); Kn. 2 (2007). 1986–2013 m. išleisti Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės Raštų I–VIII tomai, 2015 m. – profesorės Viktorijos Daujotytės monografija „Sofija“ (Vilnius), 2016 m. – Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės „Tautos auklėjimo mintys. Kultūros kritika, publicistika, viešos paskaitos, pokalbiai“ (Vilnius), 2018 m. – Nidos Gaidauskienės monografija „Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: modernėjančios savimonės kontūrai“ (Vilnius).

1971 03 13 name (Žemaičių g. 10), kuriame gyveno 1932–1958 m., atidarytas memorialinis kambarys.
Prieiga per internetą: http://pilnas3.kaunas.lt/fotoistorija-pas-sofija/  [žiūrėta 2021 03 03]

nuotrauka 1974 04 14 prie namo (Žemaičių g. 10) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1932–1958 m. gyveno rašytoja Sofija Kymantaitė–Čiurlionienė “ (skulpt. Dalia Palukaitienė).

1993 m. viena iš Aleksoto mikrorajono gatvių pavadinta S. Čiurlionienės-Kymantaitės vardu (Kauno m. mero 1993 06 18 potv. Nr. 615).

nuotrauka 2006 02 03 Žaliakalnyje ant taip vadinamo „profesorių namo“ (Žemuogių g. 6) atidengta kolektyvinė atminimo lenta: „Šiame name gyveno žymūs Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai: 1926–1929 m. prof. Kazys Pakštas, 1927–1938 m. prof. Balys Sruoga, 1927–1929 m. prof. Vladimiras Šilkarskis, 1928–1929 m. prof. Levas Karsavinas, 1930–1933 m. Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, 1935–1940 m. Gotlieb Studerus“ (archit. Jonas Lukšė, Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 12 09 įsak. Nr. 4682).

2016 m. Karalienės Mortos mokyklos Kaune (A. Juozapavičiaus pr. 13B) viena iš klasių pavadinta Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Kanopkaitė, Rūta. Šviesios dvasios namas Žemuogių gatvėje. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, vas. 4, p. 13.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. LTSR literatūros muziejus ir jo filialai. – Vilnius, 1976. – P. 14.
4. Milkova, Vaida. Slenkstis, kur baigiasi valstybės rūpestis Čiurlionio palikimu. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birž. 29, priedas „Santaka“, p. 6–7.
5. Karalienės Mortos mokyklos informacija [2021 10 19].




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka