OŽELIS KAZYS [1886 06 23 Vilkų kampe (Šilutės r.) – 1960 03 03 Čikagoje (JAV)], karo medikas, sanitarijos pulkininkas, profesorius.

1920–1944 m. (išskyrus 1925–1927 m. stažuotę Prahoje ir Paryžiuje) gyveno Kaune.

Baigęs Peterburgo karo medicinos akademiją, dalyvavęs Pirmajame pasauliniame kare, 1919 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Po metų gavęs pulkininko leitenanto laipsnį 1920 m. pradėjo dirbti Kauno karo ligoninės viršininko padėjėju, vėliau – vadovu. Atnaujinęs seną pastatą įrengė modernią ligoninę, pasitarnavusią kariuomenei ir civiliams. Čia įkūrė Patologijos skyrių, prie kurio 1922–1924 m. veikė LU Patologijos katedra.
1929 m. apgynė disertaciją „Vyrų uretros ir sėklos tekamųjų latakų susiaurėjimai“. Gavo docento laipsnį ir kvietimą dirbti LU (nuo 1930 m. – VDU) Medicinos fakulteto Teismo ir socialinės medicinos katedros vedėju. Mediciną dėstė ne tik studentams, bet ir teisininkams bei politikams. Nuo 1937 m. buvo ekstraordinarinis, o nuo 1942 m. – ordinarinis profesorius.
1942–1944 m. ėjo Lietuvos teismo vyriausiojo medicininės komisijos eksperto pareigas. Jo dėka buvo įrengta pirmoji Lietuvoje specialiai teismo medicinai pritaikyta moderni laboratorija, kuri naudojama iki šiol. Parašė apie 40 darbų teismo ir socialinės medicinos klausimais. Surinko ir išleido teismo medicinos ir socialiniais klausimais veikiančių Lietuvoje įstatymų ir taisyklių rinkinį (1931). Bendradarbiavo leidžiant Lietuviškąją enciklopediją, vertė medicininę literatūrą, buvo „Medicinos“ žurnalo redakcinės komisijos narys. Aktyviai reiškėsi įvairiose gydytojų draugijose: Kauno medicinos, Kovai su venerinėmis ligomis, Kovai su vėžiu, Lietuvos gydytojų sąjungos (ketverius metus buvo jos pirmininkas).
1939 m. buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu. 1939–1944 m. buvo Kauno klinikų direktorius bei Sveikatos valdybos vyriausiojo teismo medicinos ekspertas.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1949 m. gyveno JAV.

1996 m. KMU mokomajame laboratoriniame korpuse (Eivenių g. 2) jo vardu pavadinta auditorija. Joje yra užrašas su Dr. K. Oželio biografijos duomenimis.

1998 m. KMU garbės daktarės S. Oželytės-Blumenfeld dėka buvo įsteigtas Kazio Oželio vardinių stipendijų fondas.

nuotrauka 2005 10 12 miesto centre ant namo (Vytauto g. 49) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „1920–1939 m. Dr. J. Basanavičiaus karo ligoninėje dirbo ir jai vadovavo medicinos daktaras VDU profesorius, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, sanitarijos pulkininkas Kazys Oželis. Mirė 1960 m. Čikagoje“ (skulpt. Vladas Žuklys, archit. Jonas Lukšė Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 09 07 įsak. Nr. A-3046).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Kazys Oželis. – Iliustr. – Bibliogr.: 3 pavad. // Atminties ženklai gydytojams. – Vilnius, 2012. – P. 119–120.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. KMU atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Skučaitė, Virginija. Stipendija – kelionei į Romą // Kauno diena. – 2000, liep. 21, p. 12.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka