TOTORAITIS JONAS [1872 12 24 Bliuviškiuose (Šakių r.) – 1941 06 21 Bliuviškiuose], kunigas, vienuolis marijonas, istorikas, pedagogas, visuomenės veikėjas.

1923–1937 m. dirbo Kaune.

1923–1937 m. dėstė Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. VDU) Teologijos-filosofijos fakultete naujųjų amžių bažnyčios istoriją, visuotinę naujųjų amžių istoriją, istorijos metodiką, paleografiją, Lietuvos istoriją. 1924–1925 m. vadovavo Istorijos katedrai. Jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1930–1933 m. – Lietuvos marijonų provincijolas.
Gyveno pasauliečiams ir marijonų vienuolijos nariams įrengtame bendrabutyje prie Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčios.
Parašė knygų – „Jaunimo globa ir jo susivienijimai“ (Seinai, 1910), „Lietuvos atgijimas“ (Chicago, [1920]), „Zanavykų istorija“ (Marijampolė, 1929), „Mindaugas – Lietuvos karalius“ (Marijampolė, 1932), vadovėlių – „Naujųjų amžių istorija“ (Marijampolė, 1923 ir kt. leid.), „Vidurinių amžių istorija“ (1926, 1930) ir kt. Didžiulės istoriografinės ir pažintinės vertės J. Totoraičio veikalas – „Sūduvos Suvalkijos istorija“ (1938, pakart. leid. – 2003). Bendradarbiavo įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose, publikavo straipsnių istorijos, religijos ir kt. temomis, recenzijų. Nemaža dalis jo kūrybinio palikimo išliko rankraščiuose.

2008 m. projektuojamai gatvei Rokuose suteiktas J. Totoraičio vardas [KMS tarybos 2008 04 10 sprend. Nr. T-173].

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Savivaldybės tarybos sprendimai // Laikinoji sostinė. – 2008, bal. 18, p. 8.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka