STAUGAITIS JUSTINAS [1866 11 14 Tupikuose (Šakių r.) – 1943 07 08 Telšiuose], vyskupas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, publicistas.

1916–1926 m. klebonavo Aukštojoje Panemunėje, Kaune.

Vasario 16-osios akto signataras, daug prisidėjęs prie Lietuvos valstybės kūrimo ir įtvirtinimo, gebėjęs suderinti dvasininko ir politiko pašaukimus. Aktyviai reiškėsi politikoje, buvo vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovų.
Seimuose ėjo atsakingas pirmininko ar vicepirmininko pareigas: 1920 m. – Steigiamojo Seimo vicepirmininkas, I-ojo ir II-ojo Seimų pirmininkas, vicepirmininkas. Būdamas Tarybos nariu ar dirbdamas Seime, pasireiškė kaip geras diplomatas, Lietuvos reikalais buvo siunčiamas į užsienį. Jam, kaip Seimo pirmininkui, teko pavaduoti Lietuvos Respublikos prezidentą.
Prisidėjo prie Lietuvos tarptautinio pripažinimo (vadovavo Steigiamojo Seimo delegacijoms Londone, Paryžiuje, Romoje), santykių su Vatikanu nustatymo, Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo.
Pasaulietines Seimo vicepirmininko ir pirmininko pareigas derino su bažnytinėmis pareigomis: Aukštosios Panemunės parapijos klebono, Garliavos dekano, kanauninko, Popiežiaus rūmų prelato.
Būdamas plačių pažiūrų, rūpinosi švietimu, socialiniais reikalais, rėmė pavasarininkų įkurtą Motiejaus Valančiaus liaudies universitetą, reikalavo iš kunigų prie parapijų steigti organizacijas įvairaus amžiaus žmonėms, skatinti juos telktis, skaityti, šviestis. Aukštojoje Panemunėje, parapijos namuose (dab. Vaidoto g. 26) įsteigė katalikišką vaikų darželį. Vokiečių okupacijos metais rūpinosi nukentėjusių nuo karo žmonių šalpos reikalais, maistu padėdavo savo bičiuliams gyvenantiems Kaune (iš P. Dovydaičio atsiminimų).
Net eidamas Seimo pirmininko pareigas ir toliau liko gyventi kuklioje Aukštosios Panemunės klebonijoje. Ten jis rengdavo priėmimus oficialioms užsienio valstybių delegacijoms, diplomatinio korpuso nariams. 1922 m. čia buvo apsistojęs ir daugiau kaip pusę metų gyveno garbingas svečias, Šventojo sosto atstovas, arkivyskupas A. Zecchini.
1933 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu.
Išleido 17 knygų ir publikavo daugiau kaip 350 straipsnių (pasirašinėjo J. Gintauto slapyvardžiu). Parašė trijų tomų romaną „Tiesiu keliu : apysaka iš mūsų atgimimo laikų“ (1934–1935). Išlikęs jo apysakos „Tarp jausmų ir pareigos“ 170 puslapių rankraštis. 1995 m. ir 2006 m. Lietuvių katalikų mokslo akademija išleido Telšiuose parašytą J. Staugaičio knygą „Mano atsiminimai“ apie Lietuvos istorijos XX a. pradžios autentiškus įvykius.
Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skaitykloje yra 23 signataro J. Staugaičio knygos, įskaitant ir pakartotinai išleistą „Bažnyčios istoriją“, tris apysakos „Tiesiu keliu“ tomus ir kaip atspaudus išleistus signataro straipsnius „Vadovo“ priede „Pirmeivių žiedai“.
1936 m. išleista knygelė „J.E. Telšių vyskupas Justinas Staugaitis“ (Telšiai, 1936). Jo gyvenimas ir veikla plačiai tyrinėta prof. habil. dr. Stasio Vaitekūno knygoje „Justinas Staugaitis : vyskupas, politikas, tautos dvasios ir valstybės puoselėtojas“ (Vilnius, 2011).
2018 09 08 Žalgirio pergalės parke (Kauno r.) signatarų garbei pasodinta ąžuolų alėja (archit. Stanislovas Kalinka).

1990 m. Panemunėje buvusiai N. Ostrovskio gatvei suteiktas J. Staugaičio vardas (Kauno miesto mero 1990 07 02 potv. Nr. 136).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. J. Staugaičio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 149–150.
2. Vyskupas Justinas Staugaitis // Aukštosios Panemunės parapijos istorija / Daiva Nevardauskienė. – Kaunas, 2009. – D. 4, p. 19–20.
3. Žalgirio pergalės parkas : Kauno rajone, 2018–2020 metais / Gintautas Tamulaitis, Aleksandras Vitkus. – Kaunas : Eurispauda, 2020 (Kaunas : Eurispauda). – P. 12–15, 42–43.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka