MATULIONIS TEOFILIUS [1873 06 22 Kudoriškyje (Anykščių r.) – 1962 08 20 Šeduvoje (Radviliškio r.)], arkivyskupas, kankinys, palaimintasis.

1933 m., 1936–1944 m. gyveno Kaune.

Palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis – išskirtinė asmenybė XX a. Lietuvos religiniame ir politiniame gyvenime. Jis – pirmasis iš daugelio sovietmečiu kalintų ir persekiotų lietuvių dvasininkų, kuriam visuotinė Bažnyčia suteikė vyskupo kankinio titulą. Už neva antisovietinę veiklą, per savo gyvenimą buvo kalinamas 11-oje Rusijos kalėjimų, kuriuose išbuvo beveik 16 metų.
Praleidęs svetur nemažai metų, į Kauną atvyko 1933 10 19 kartu su kitais iš SSRS kalėjimų išlaisvintais kaliniais. Talkino Kauno arkivyskupui Juozapui Skvireckui pastoracijos darbuose. Nuo 1937 m. – Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios rektorius ir benediktinių vienuolyno kapelionas. Jo iniciatyva vienuolyno bažnyčioje įvesta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija. Turėdamas meninių polėkių, į šią bažnyčią kurti naujų vitražų pakvietė jauną talentingą menininką Liudą Truikį.
1940 m. gegužės–birželio mėn. ėjo vyriausiojo kariuomenės kapeliono pareigas – buvo paskutinis kapelionas iki sovietinės okupacijos.
Nacių okupacijos metais kartu su vienuolėmis benediktinėmis gelbėjo žydų vaikus iš pirmojo Kauno geto teritorijos (puikiai matomos iš vienuolyno palėpės) ir slėpdavo vienuolyne, po to susuktus kailiuose mažuosius gabendavo į Čiobiškio vaikų namus. Tarp išgelbėtojų – viena garsiausių XX a. pianisčių Estera Elinaitė (Esther Yellin).
Vyskupas dažnai ragino žmones statyti lietuviškus meniškus kryžius prie sodybų, kryžkelių, miestelių aikštėse, atvykdavo jų šventinti. Kauno benediktinių vienuolyno kieme jo iniciatyva 1937 m. pastatytas Lietuvos krikšto jubiliejinis kryžius stovi iki šiol.
Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 02 09 vyskupui Teofiliui suteikė arkivyskupo titulą ir rugpjūčio mėn. pradžioje pakvietė dalyvauti Vatikano II Susirinkime. Po 1962 08 17 saugumo atliktos kratos Šeduvos bute ir nenustatytų vaistų injekcijos, praėjus kelioms dienoms mirė.
1995 m. Kauno Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčios zakristijos lange įkomponuotas T. Matulionio vitražinis portretas (dail. Jaunius Erikas Kaubrys). 1999 m. sukurtas dokumentinis filmas „Žvilgsnis į arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimą“ (rež. Dalius Ramanauskas).
2017 06 25 arkivyskupas ir kankinys Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju. Jo palaikai perkelti į specialų relikvijų sarkofagą, kuris pastatytas Kaišiadorių katedros dešiniosios koplyčios altoriuje. Tais pačiais metais įkurtas Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas, išleistas atminimo medalis. Nuo 2018 m. palaimintojo relikvijos saugomos Kauno Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčios šoniniame altoriuje, specialiai įrengtoje vietoje.
Apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties, 2003 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordinu (po mirties, 2006 m.).
Apie Teofilių Matulionį Lietuvoje ir užsienyje išleista daug knygų: Nemarus mirtingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis : ganytojas, kalinys, kankinys ir laimėtojas / Pranas Gaida (Roma, 1981), Arkivyskupas Teofilius Matulionis, 1873–1962 / Stanislovas Kiškis (Kaišiadorys, 1996, 2008), Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose (Vilnius, 2017), Arkivyskupas Teofilius Matulionis : ištvermingas tikėjimo liudytojas / parengė Arūnas Streikus ir Algirdas Jurevičius (Vilnius, 2017), Palaimintasis vyskupas kankinys Teofilius Matulionis = Blessed bishop martyr Teofilius Matulionis / Vaidotas Žukas (Vilnius, 2019) ir kt.
Vyskupo atminimas įamžintas su jo gyvenimu ir veikla susijusiose vietose: Kaišiadoryse, Alantoje, Šeduvoje, Skiemonyse, Birštone ir Sankt Peterburge (Rusija).

nuotrauka 2019 m. į Kauno seserų benediktinių vienuolyno ansamblį (Benediktinių g. 8), link vadinamųjų Angelų vartų, vedančius laiptus papuošė ypatingas „Kauno akcentas“ – bronzinė skulptūra „Pasivaikščiojimas palaimintojo batais“ (idėjos autoriai Nojus Kiznys ir Edita Grudzinskaitė), nulieta pagal originalų Pal. T. Matulionio batų, kuriuos jis nešiojo grįžęs iš lagerio, modelį.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Akį traukia palaimintojo batai // Kauno diena. – 2019, birž. 20, p. 1–2.
2. Pasimatuokite palaimintojo batus / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2019, birž. 22, p. 12.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka