LUKŠA-DAUMANTAS JUOZAS ALBINAS [1921 08 04 Juodbūdžio k. (Prienų r.) – 1951 09 04 Pabartupyje (Kauno r.); palaidojimo vieta nežinoma], Lietuvos partizanų rinktinės vadas.

1938–1951 m. Kauno mieste ir rajone gyveno su pertraukomis.

1940 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją ir įstojo į KU. 1941 m. priklausė Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) studentų grupei, leido pogrindžio spaudą. Jo veikla susidomėjo saugumiečiai ir 1941 m. pradžioje J. Lukšą suėmė. Prasidėjus karui, 1941 06 24 lietuvių sukilėliai iš kalėjimo jį išlaisvino. Vokiečių okupacijos metais J. Lukša toliau studijavo architektūrą ir aktyviai dalyvavo antihitlerinėje organizacijoje – Lietuvių fronte.
1944 m. Juozas su dviem savo broliais tęsė pogrindinę veiklą Lietuvos išlaisvinimo tarnyboje. 1946 m. nutraukė studijas Kaune ir įsijungė į ginkluotą kovą Suvalkijos miškuose – buvo partizaninio sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas, Tauro apygardoje leidžiamų laikraščių „Laisvės žvalgas“ ir „Kovos kelias“ redaktorius. 1946 11 01 suteikus kapitono laipsnį, paskirtas Vyriausiojo partizanų štabo vado Vyčio adjutantu.
1947 01 20 J. Lukša tapo Tauro apygardos Birutės rinktinės, veikusios Kauno mieste ir jo apylinkėse, vadu. Tuo metu užsimezgė ryšys su Vakarais. J. Lukša su svarbiais pavedimais 2 kartus nelegaliai kirto valstybinę sieną. 1947–1950 m. jis tapo partizanų diplomatu užsienyje. Ten susituokė su N. Bražėnaite ir parašė knygą „Partizanai už geležinės uždangos“. Žurnalistas Jonas Ohman išvertė ją į švedų kalbą pavadinęs „Miško broliai“ (šved. „Skogsbröder“) ir 2005 m. išleido Švedijoje 13 tūkst. egz. tiražu.
1950 10 03 J. Lukša su grupe žvalgybos mokykloje paruoštų kovotojų desantu grįžo į Lietuvą. 1950 12 31 apdovanotas Laisvės kovos 1-ojo laipsnio Kryžiumi (su kardais ir ąžuolo lapais), suteikiant Laisvės karžygio vardą. 1951 02 16 jam suteiktas partizanų majoro laipsnis. 1951 09 04, patekęs į pasalą, žuvo Pabartupio k., netoli Pažėrų gv., 9 km nuo Garliavos.
1997 11 20 apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties).
1995 m. Vytautas V. Landsbergis sukūrė dokumentinį filmą „Baladė apie Daumantą“. 1997 m. Lietuvos folkloro teatras pastatė spektaklį „Ir vėl iš kraujo kelsis Lietuva“, kurio tekstai paimti iš J. Lukšos knygų „Partizanai“ bei „Laiškai mylimosioms“. Mokytojas V. Vitkauskas 2003 m. sukūrė istorijos mokymo kompiuterinę priemonę „Partizanų vadas – Juozas Lukša-Daumantas“. 2004 m. rež. Jonas Vaitkus pastatė meninį filmą „Vienui vieni“. 2014 m. sukurtas dokumentinis filmas „Nematomas frontas“ (angl. „Invisible Front“, kūrėjai: Jonas Ohman, Vincas Sruoginis, Mark Johnston). 2021-ieji LR Seimo paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto metais. Pristatyta dokumentinė apybraiža „Juozas Lukša-Daumantas. Paskutinis laiškas“ (filmo scenarijaus autorė ir režisierė Rūta Sinkevičienė).
J. Lukšos laiškai žmonai buvo išleisti atskira knyga „Laiškai mylimosioms“ (1993 m. Čikagoje, 1994 m. – Kaune). Kajetonas J. Čeginskas išleido knygelę „Juozas Lukša-Daumantas (1921–1951): Iš Lietuvos laisvės kovų istorijos“ (Kaunas, 2005). 2021 m. išleista Vidmanto Vitkausko parengta knyga „Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas : dokumentinės ir biografinės apybraižos“ (Kaunas, 2021) ir Laimos Vincės sudaryta knyga „Apie anuos nepamirštamus laikus : Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės susirašinėjimas“ (Vilnius, 2021).

1973 m. žūties vietoje buvęs bendražygis Povilas Pečiulaitis pastatė medinį kryžių, o 1989 m., prasidėjus Lietuvos atgimimui, toje vietoje buvo pastatytas metalinis kryžius. 1999 09 04 Pabartupio pamiškėje (Kauno r.) pastatytas kryžius-paminklas, įamžinantis Tauro apylinkės vado J. Lukšos-Daumanto žūties vietą. Granite iškalta: „Šioje vietoje 1951 IX 4 žuvo LLK sąjūdžio atstovas užsieniui partizanas majoras Juozas Lukša-Daumantas“ (skulpt. Juozas Šlivinskas, archit. Algimantas Mikėnas). 2008 02 13 žūties vieta paskelbta kultūros paminklu (LRV 2008 02 13 nutar. Nr. 155).

nuotrauka 1989 09 28 Garliavoje buv. Komjaunimo gatvė pavadinta jo vardu. 1990 01 20 prie namo (J. Lukšos g. 1) iškilmingai atidengta memorialinė lenta su bareljefu ir užrašu: „Ir metai eis. Žydės laukai prie kelio / Ir kelsis vėl iš tavo kraujo Lietuva... / Vyriausiojo ginkluotų / partizanų štabo / įgaliotinis užsienyje, / Tauro apygardos Birutės / rinktinės vadas kapitonas / Juozas Lukša-Daumantas, / 1951.IX.4 / žuvęs už Lietuvos laisvę”. / Gatvė veda į jo žuvimo vietą.“

nuotrauka 1993 09 01 Kauno „Aušros“ gimnazijoje (Laisvės al. 95) atidengta grupinė memorialinė lenta, įamžinusi moksleivių, žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimą. Joje tarp kitų 10, įrašytas ir Juozas Lukša.

1994 03 17 Garliavos gimnazijai (buv. 3-iajai vidurinei mokyklai) suteiktas jo vardas. Gegužės mėn. direktoriaus V. Vitkausko iniciatyva gimnazijoje atidarytas Lukšos-Daumanto memorialinis muziejus. 1994 05 26 prie mokyklos pastatytas ąžuolinis stogastulpis su įrašu „Lietuvių tautos kančiai atminti“ (tautodail. Adolfas Teresius).
Prieiga per internetą: http://www.luksosg.garliava.lm.lt/  [žiūrėta 2012 01 12]

1994 m. įkurtas J. Lukšos-Daumanto fondas (Dr. N. Bražėnaitės-Lukšienės-Paronetto iniciatyva), kurio tikslai: partizaninių kovų vietų ir jų kapų tvarkymas bei finansinė parama gabiems Garliavos J. Lukšos gimnazijos moksleiviams, siekiantiems aukštojo mokslo.

1994 m. Kauno Eigulių mikrorajone buv. Transformatoriaus gatvei suteiktas J. Lukšos-Daumanto vardas.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Alšėnų seniūnija. – Iliustr. // Kauno rajonas. – [Vilnius], 2001. – 7 p.
2. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 130.
3. Blaževičius, Kazys. Juozas Lukša Daumantas // Gimtinė. – 2001, lapkr. 1–30, p. 1, 9.
4. Duobaitė-Bumbulienė, Rasa. Juozo Lukšos vardas pagerbtas Rukloje. – Iliustr. // Tremtinys. – 2011, rugpj. 19, p. 1–2.
5. Juozas Lukša-Daumantas, 1921–1951. – Kaunas, 1996. – 1 lankstinys [4 p]: portr.
6. J. Lukšos-Daumanto g. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 100–101.
7. Juozas Lukša /1921–1951/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 198–199.
8. Juozo Lukšos-Daumanto fondas // Tremtinys. – 1995, rugs. (Nr. 33), p. 3; Kauno laikas. – 1995, saus. 10, p. 4.
9. Jurgelionis, Romualdas. Monumentas – amžinas. – Iliustr. // Tremtinys. – 1999, rugs. 10, p. 1, 2.
10. Kondratienė, Beta. Grojant „Geležinio vilko“ orkestrui; Pabartupio kaime, žuvimo vietoje; Konferencijoje, skirtoje pasipriešinimo kovoms // Sūduva. – 1994, liep. 2, p. 4, 6.
11. Pietų Lietuvos partizanų sritis: atlasas. – Vilnius, 2008. – P. 155.
12. Po nelengvų Garliavos... – Iliustr. // Gimtasis kraštas. – 1990, vas. 9–15, p. 2.
13. Šalčius R. Paminklas tautos didvyriui Veiveriuose. – Iliustr. // Tremtinys. – 1996, spalis (Nr. 38), p. 1, 2.
14. Šimonienė, Tania. Nemirtinga mirtis. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1995, kovo 14, p. 15.
15. Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas : dokumentinės ir biografinės apybraižos / Vidmantas Vitkauskas. – 2-oji laida. – Kaunas : Naujasis lankas ; Garliava, Kauno r. : Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija, 2021. – P. 89–121, 241–293, 305–313.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka