SKUČAS KAZIMIERAS [1894 03 15 Mauručiuose (Prienų r.) – 1941 07 30 Maskvoje (Rusija)], ministras, brigados generolas.

1924–1941 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1918 m. vienas iš pirmųjų įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1924 m. Kaune baigė Aukštuosius karininkų kursus ir buvo paskirtas Generalinio štabo operacijų skyriaus viršininku. 1925 m. įsteigė karininkams skirtą laikraštį „Kardas“ ir jį redagavo. 1925 09 01 paskirtas Vytauto Didžiojo aukštųjų karininkų kursų mokymo dalies vedėju. 1926 m. buvo Kauno m. ir apskrities komendantas, 1928 m. – 2-osios pėstininkų divizijos vadas ir Kauno įgulos viršininkas, o nuo 1930 m. – Karininkų ramovės pirmininkas.
1934 m. paskirtas į Maskvą karo ataše Sovietų Sąjungai. 1939 m. pakeltas brigados generolu. Tais pačiais metais išėjo į atsargą ir tapo Vidaus reikalų ministru. 1941 m. sovietinei vyriausybei ultimatyviai reikalaujant, iš ministro pareigų atleistas ir birželio 15 d. suimtas Pašventyje. Pervežtas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. Vėliau kalintas Maskvoje, sušaudytas Butyrkų kalėjime.
Apdovanotas: Čekoslovakijos ordinu „Valenčy Križ“ (1926), DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, Kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais (1928), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929), Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordinu (1930), Čekoslovakijos Baltojo liūto 3-iojo laipsnio ordinu su kardais (1931), Ugniagesių 1-ojo laipsnio kryžiumi „Artimųjų pagalbon“ (1934). 2006 m. vasario 16-osios proga K. Skučas (po mirties) apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju Kryžiumi, kuris įteiktas jo artimiesiems.
VDKM saugomas Arvydo Brazdžiūno (Dusios) tapytas ministro portretas ir keletas asmeninių daiktų iš jo namų Aukštojoje Fredoje (Seniavos pl. 58). Minint 125-ąsias K. Skučo gimimo metines, sukurta jam skirta pirma dokumentinio ciklo „Traukinys į mirtį“ dalis (filmo idėjos autorius Rytas Narvydas, scenarijaus autorė Virginija Skučaitė, režisierius Virgilijus Kubilius, operatorius ir montažo režisierius Vincas Kubilius).
2021 m. išleista K. Skučo dukterėčios, „Kauno dienos“ žurnalistės Virginijos Skučaitės parengta knyga „Traukinio į mirtį pėdsakais : Kazimieras Skučas istorijos akivaruose“ (Vilnius).

nuotrauka 1991 07 27 centre, ant namo (Gedimino g. 43/K. Donelaičio g. 23) buvo atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Čia, buvusioje Vidaus reikalų ministerijoje, 1939–1940 m. dirbo Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministras, brigados generolas Kazimieras Skučas, bolševikų sušaudytas Maskvoje 1941 07 30“ (skulpt. Bronius Zalensas, archit. M. Korsakienė; Kauno m. mero 1991 08 13 potv. Nr. 1269). 2004 10 08 pavogta. 2010 07 30 lenta atstatyta: „Šiame pastate 1939–1940 m. dirbo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras brigados generolas Kazimieras Skučas, sovietų sušaudytas Maskvoje 1941.07.30“ (Leonas Adomkus, Stasys Žirgulis, Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 10 10 įsak. Nr. A–3885).

1994 m. Birutėje jo vardu pavadinta gatvė (Kauno m. mero 1994 10 06 potv. Nr. 649).

1994 11 13 Veiveriuose (Prienų r.) Kazimiero Skučo ir Augustino Povilaičio atminimui pastatytas stogastulpis.
Prieiga per internetą: http://www.genocid.lt/Memo/Paminklai/prienai_r.htm  [žiūrėta 2010 08 18]

2016 07 30 Mauručiuose ties Kauno ir Prienų rajonų riba, šalia automagistralės „Via Baltica“ atidengtas paminklinis akmuo (atminimo lentos užrašas: „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, brg. gen. Kazimiero Skučo (1894–1941), sovietų sušaudyto Maskvoje, tėviškės vieta“), skirtas Kazimiero Skučo gimtinės vietai ir sušaudymo Maskvoje 75-mečiui pažymėti. 2017 10 27 čia įkasta kapsulė su žemėmis, atvežtomis iš generolo žūties vietos pamaskvėje.
Prieiga per internetą: http://goo.gl/GFB1fF  [žiūrėta 2016 08 02]

nuotrauka 2018 12 05 VDKM sodelio prieigose, greta K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtos, atidengta paminklinė plokštė, skirta 29-iems sušaudytiems, mirusiems tremtyje, kalinimo vietose Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. ministrų kabinetų nariams atminti ir pagerbti. Joje įamžintas ir Kazimieras Skučas. Projekto iniciatorius – LGGRTC, autorius – LGGRTC skulpt. Jonas Jagėla, architektūrinės dalies autoriai – archit. Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas.
Prieiga per internetą: https://goo.gl/BKYMjM  [žiūrėta 2018 12 12]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 125.
2. Apdovanoti Lietuvos valstybei nusipelnę šalies ir užsienio piliečiai // Lietuvos aidas – 2006, vas. 17, priedas „Naujausios žinios“, p. 1.
3. Grušys, Juozas. Pirmosioms bolševikinio teroro aukoms Kazimierui Skučui ir Augustinui Povilaičiui. – Iliustr. // Kauno diena. – 1994, birž. 14, p. 9.
4. K. Skučo g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 144.
5. Kazlauskaitė, Rūta. Atmintis. – Iliustr. // Kauno laikas. – 1991, liep. 30, p. 3.
6. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
7. Paminklinis akmuo karininkui K. Skučui. – Iliustr. – KD inf. // Kauno diena. – 2016, rugpj. 1, p. 3.
8. Skučaitė, Virginija. Suėmė savi, sušaudė svetimi. – Iliustr. // Kauno diena. – 2016, liep. 29, p. 5.
9. Vanagas, Rimantas. K. Skučo ir A. Povilaičio atminimui // Patriotas. – 1994, Nr. 3, gruodis, p. 3.
10. Skučaitė, Virginija. Tarpukario ministrų atminimas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, gruod. 8, p. 11.
11. Prisimename žuvusius. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1991, liep. 30, p. 1.
12. Strikulienė, Olava. Tėvynės išduoti K. Skučas ir A. Povilaitis apdovanojimo laukė 64 metus. – Port., iliustr. // Respublika. – 2006, vas. 18, p. 5.
13. Atminimo įamžinimas Lietuvoje / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Traukinio į mirtį pėdsakais. – Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2021. – P. 145–158.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka