TARASENKA PETRAS [1892 12 19 Karališkiuose (Anykščių r.) – 1962 05 17 Kaune; palaidotas Eigulių kapinėse], pulkininkas, pedagogas, archeologas, istorikas, muziejininkas, kraštotyrininkas, rašytojas.

1926–1962 m. gyveno Kaune.

1919 m. vasarą su šeima grįžęs iš Pskovo (Rusija), mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė Aukštųjų karininkų kursus. Tarnaudamas greitai įgijo kapitono, vėliau – pulkininko laipsnį. Dirbo Spaudos švietimo skyriuje ir Karo mokykloje lektoriumi. 1932 m. išėjo į atsargą.
Dalyvavo ekspedicijose, tyrė piliakalnius ir kt. archeologijos paminklus, ruošė piliakalnių topografinius planus, savo tyrimų duomenis apibendrino istorijos studijose. 1926–1934 m. buvo Valstybės archeologijos komisijos narys, nuo 1927 m. – Karo mokslo draugijos sekretorius ir vicepirmininkas, nuo 1929 m. – vienas iš Lietuvos istorijos draugijos steigėjų.
1941 m. dirbo Valstybinio kariškai-istorinio (dab. Vytauto Didžiojo karo) muziejaus ekskursijų vadovu, 1941–1944 m. – Kultūros paminklų apsaugos įstaigos Archeologijos skyriaus vedėju. 1944 m. lapkričio mėn. tapo Kariškai istorinio muziejaus direktoriumi. 1946–1958 m. – M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Pirminės kultūros ir dailės skyrių mokslinis bendradarbis.
Parašė knygų, apysakų, periodikoje ir moksliniuose leidiniuose paskelbė beveik 200 straipsnių, daugiausiai istorijos ir archeologijos tematika. Per Kauno radiją skaitė paskaitas apie archeologinius paminklus.
Kaune, Tvirtovės alėjoje Tarasenkų šeima buvo nusipirkę sklypą su nebaigtu statyti mediniu namu. P. Tarasenka pabaigė statybas, įrengė ir apstatė paties gamybos baldais (namas neišliko). Ne mažesnė jo aistra buvo sodininkystė. Augino retų medžių ir krūmų, vynuogių, riešutų, melionų, dalinosi savo sodininkystės patirtimi periodinėje spaudoje.
Apdovanotas: Šv. Georgijaus kryžiumi (Rusijos kariuomenėje); Vyčio Kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1920), Lietuvos Nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais. 1958 m. suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas.
Petras Stauskas ir Jonas Šileika sukūrė archeologo portretus.
Daiva Steponavičienė parengė biografinę apybraižą „Petras Tarasenka (1892–1962)“ (Vilnius, 1996).

2010 m. Romainiuose projektuojamai gatvei suteiktas P. Tarãsenkos pavadinimas (KMS tarybos 2010 02 25 sprend. Nr. T-52).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai // Laikinoji sostinė. – 2010, kovo 6, p. 6.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka