STAREVIČIUS VLADISLAVAS (Ladislas Starewitch) [1882 08 08 Maskvoje (Rusija) – 1965 02 26 (Prancūzija)], kino animacijos pradininkas Lietuvoje.

1886–1912 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

Ketverių metukų neteko motinos ir iš Maskvos buvo atvežtas į Kauną. Augo pas senelius Legeckius Kęstučio gatvėje. Buvo aistringas vabzdžių ir drugelių kolekcionierius. Pašalintas iš Kauno gimnazijos už tai, kad vietoj pravoslaviškų pamaldų bėgdavo gaudyti drugelių. Vėliau mokėsi Dorpate (dab. Tartu).
1908 m. buvo Mokesčių rūmų tarnautojas – kolegijos registratorius. Nuo 1911 m. dirbo Kauno miesto muziejaus gamtos skyriuje. Vedė skrybėlių parduotuvės savininkę ir apsigyveno Laisvės al. 57.
Jis piešė plakatus, karikatūras žurnalams „Vapsva“, „Kreivas veidrodis“, kūrė kostiumus karnavalams, fotografavo, kol apsistojo ties eksperimentine animacija. Pirmasis panaudojo kombinuotą filmavimą, apšvietimo efektus, operatoriaus triukus, kurie vartojami iki šiol.
Gyvendamas Kaune V. Starevičius kūrė lėlių animaciją bei kino parodijas: „Ant Nemuno kranto“ (1909), „Žirgelio gyvenimas“ (1910, abu neišlikę), o taip pat – „Laumžirgių gyvenimas“ ir „Skarabėjai“. Savo dienoraščiuose rašė, kad 1911 m. nufilmavo „Gražioji Lukanida“ ir „Kino operatoriaus kerštas“. Dar 1910 m. Kaune sukūrė animacinius filmus su Ąžuolyne gyvenančiais vabalais „Elniaragių kova“, kuriuos sumontavo jau dirbdamas vieno pirmųjų rusų kino pramonininkų A. Chanžonkovo kino fabrike Maskvoje. V. Starevičius buvo pripažintas geriausiu operatoriumi caro valdomoje imperijoje.
1919 m. emigravo į Prancūziją. Nors ne V. Starevičius išrado erdvinę animaciją, tačiau pripažįstamas šios rūšies pradininku. Jo vardas įrašytas į visas pasaulio kino enciklopedijas bei žinynus; apie jį rašomi moksliniai darbai, kuriami filmai. 2007 m. nepriklausoma prodiuserių kompanija „Filmų era“ su partneriais, tarp kurių ir Kauno miesto muziejus, apie V. Starevičių susuko filmą „Vabzdžių dresuotojas“ (rež. Linas Augutis, Marek Skrobecki). Šį kūrybinės dokumentikos filmą kūrė kūrybinės pajėgos tų šalių, kuriose V. Starevičius gyveno (Lietuvos-Rusijos-Lenkijos-Prancūzijos-Vokietijos).
2003 m. prancūzų kalba išleista François Martin knyga „Ladislas Starewitch, 1882–1965 : «Le cinéma... rend visibles les rêves de l'imagination.» (Paris), 2005 m. – Vytauto Mikalausko knyga „Stebukladaris iš Kauno“ (Vilnius).

nuotrauka 2007 08 08, pažymint 125-ąsias gimimo metines, senamiestyje (Rotušės a. 18) atidengta unikali vaizdo memorialinė lenta: „Šiame pastate, tuometiniame Kauno miesto muziejuje, kinematografininko kelią pradėjo Vladislavas Starevičius (1882–1965), sukūręs pirmuosius pasaulyje lėlinės animacijos šedevrus“ (lygiagr. tekstas anglų kalba; aut. – Jurgita Gerdvilaitė, Rasa Miškinytė, Donatas Ulvydas, Linas Augutis; Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 06 28 įsak. Nr. 2190). Lentos ekranėlyje sukasi ištraukos iš filmo apie V. Starevičių ir keli jo sukurti filmukai.
2013 10 17, minint animacijos 100-metį, atidengta po suniokojimo atnaujinta lenta. 2014 m. pabaigoje greta atminimo lentos atidengtos vabzdžių skulptūros, vaizduojančios tris pagrindinius režisieriaus sukurtų animacinių filmų veikėjus – elniaragį, skruzdę ir žiogą. Skulptūras nukaldino kalvis Zenonas Baranauskas.
Prieiga per internetą: http://www.lfc.lt/lt/Page=NewsList&ID=5184  [žiūrėta 2010 08 18]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Inytė, Vėjūnė. Ąžuolyno vabalų draugui lenkiasi kino meistrai: senamiestyje įamžintas lėlinės animacijos pradininko V. Starevičiaus atminimas / Vėjūnė Inytė ; L. Brundzos nuotr. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2007, rugpj. 9, p. 2.
2. Inytė, Vėjūnė. Vabalų dresuotojui išgarsėti vilko bilietas nesutrukdė : kauniečiai ketina deramai įamžinti lėlių filmų pradininko V. Starevičiaus atminimą. – Nuotr. iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos ir R. Miškinytės arch. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2007, geg. 26, p. 13.
3. Prie rotušės – V. Starevičiaus personažų skulptūros. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, saus. 1, p. 3.
4. Zemlickas, Gediminas. Iš užmaršties gėlųjų šulinių : svetur – įžymybė, Lietuvoje – pamirštas : [pokalbis su Lietuvos televizijos filmų studijos prodiusere R. Miškinyte apie būsimą lietuvių-norvegų-estų-rusų dokumentinį filmą „Ladislas Starewitch“ apie vieną iš animacinių kino pradininkų]. – Iliustr. – B. d. // Mokslo Lietuva. – 2003, geg. 1–14 (Nr. 9), p. 8–9.
5. Žulys, Benjaminas. Lėlių animacijos burtininkas. – Iliustr. // XXI amžius. – 2007, rugs. 5, p. 4, 16.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka