PATACKAS ALGIRDAS VACLOVAS [1943 09 28 Trakuose – 2015 04 03 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse], rezistentas, Kovo 11-osios akto signataras, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Laisvės kovų dalyvis, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, poetas.

1949–1966 m., 1981–2015* m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1949–1960 m. mokėsi Kauno 14-oje vidurinėje mokykloje, 1960–1966 m. – Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultete, studijuodamas 1960–1961 m. dirbo Kauno radijo gamykloje.
1965–1966 m. buvo pirmųjų Lietuvos ir Baltijos šalių kultūrizmo čempionatų prizininkas.
Būdamas 26-erių A. Patackas tapo Mokslų akademijos aspirantu, tačiau vėliau turėjo atsisakyti mokslinio darbo dėl pogrindžio veiklos, kuri ypač suaktyvėjo po Romo Kalantos susideginimo už Lietuvos laisvę 1972 m. Kaune. Nuo 1975 m. bendradarbiavo leidžiant pogrindinę spaudą, redagavo kultūrinį, šviečiamąjį leidinį „Pastogė“, taip pat „Lietuvos ateitis“, „ETHOS“. Apie 1981 m. [pagal žmonos N. Patackienės patvirtinimą – reng. past.] „Kauko“ restorane naktimis sargaudavo, o katilinėje mašinėle spausdino nelegalius leidinius, už kurių redagavimą ir leidimą 1986–1987 m. buvo kalintas.
1981–1990 m. dirbo Kauno melioracijos statybos ir montavimo darbų valdyboje. 1988–1990 m. – Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, kūręs Sąjūdžio grupes įvairiose Kauno įstaigose, tarp jų ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje, ant kurio bokšto 1988 m. spalio 9 d. A. Patackas kartu su K. Uoka iškėlė tautinę vėliavą. Vėliau jis tapo Sąjūdžio Kauno miesto tarybos nariu, Sąjūdžio Seimų nariu. Aktyviai dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą, buvo VDU Atkuriamojo Senato narys ir dėstytojas. VDU ir KTU dėstė baltų kultūros ir etikos kursą.
1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1992–2000 m. ir 2012–2015 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys. 2000–2002 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijoje, dalyvavo specialiosiose Užsienio reikalų ministerijos ir Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. 2002–2012 m. – Kauno įgulos Karininkų Ramovės viešųjų ryšių specialistas.
Domėjosi etnokultūra, pagonybe. A. Patackas baltiškąjį pradą integravo į krikščioniškąją praeitį, nebandydamas jų supriešinti. Parašė 10 knygų – apie baltų kultūrą, poezijos (poetinis slapyvardis Algis Rudamina), daug straipsnių aktualiomis Lietuvai temomis, reikšdamas savo tvirtus moralės ir tiesos principus.
2016 m. apie jį išleistos A. Petraitytės knygos „Algirdas. Iš Kauno : [Kovo 11-osios Akto signataro] Algirdo Patacko istorija, jo paties papasakota, iš šalies papildyta“ 2 dalys (Vilnius, 2016–2017).
1991 m. suteiktas Garbės savanorio vardas už Lietuvos nepriklausomybės gynimą 1991 metų sausio mėnesį, 2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2008 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, 2012 m. – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už visuomeniškai aktualią publicistiką, 2015 m. – 2-ojo laipsnio Santakos Garbės ženklu už nuopelnus Kaunui, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyrius jam suteikė Garbės nario vardą.
Nors gimė Trakuose, bet visada vadino save kauniečiu. Parašė įdomią „Kauniečio Konstituciją“.

nuotrauka 2016 11 21 Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19) iškilmingai atidengta atminimo lenta: „Čia 2002–2012 metais dirbo ir kūrė laisvės kovų ir etno kultūrinio sąjūdžio dalyvis, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, VI, VII ir XII seimų narys Algirdas Vaclovas Patackas (1943 09 28–2015 04 03)“ (skulpt. Juozas Šlivinskas). Tais pačiais metais ramovėje įrengtas ir Kovo 11-osios signataro Algirdo Patacko atminimo kambarys.
Prieiga per internetą: https://youtu.be/9h_6duveM5Y  [žiūrėta 2019 11 04]

nuotrauka 2019 m. lapkričio mėn. Aleksote, ant namo (Žemoji g. 45) įrengta atminimo lenta: „Šiame name 1955–1973 m. gyveno Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Laisvės kovų dalyvis Algirdas Vaclovas Patackas“ (KMS Administracijos direktoriaus 2019 06 28 įsak. Nr. A-2251) [žmonos N. Patackienės teigimu, lentoje klaidingai nurodyti metai – reng. past.].

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Atminimo lenta signatarui // XXI amžius. – 2016, gruod. 2, p. 16.
2. Kauno įgulos ramovėje atidengta atminimo lenta Algirdui Patackui. – Portr. // Varpas. – 2017, Nr. 9 (rugsėjis), p. 10.
3. A. Patacko žmonos N. Patackienės informacija.
4. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės Visuomenės informavimo specialisto Rimanto Žuko informacija.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka