SABALIAUSKAS ADOLFAS (ŽALIA RŪTA) [1873 09 03 Krikščiuose (Biržų r.) – 1950 01 14 Kaune], kunigas, rašytojas, folkloristas.

1890–1896, 1920–1949 m. gyveno Kaune.

1890 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Priklausė slaptoms Lietuvos mylėtojų ir Šv. Kazimiero draugijoms, susidomėjo lietuvių liaudies dainomis. 1896 m. įšventintas į kunigus studijavo Šveicarijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais nublokštas į Suomiją susipažino su prof. A. R. Niemiu. 1918 m. grįžęs į Lietuvą buvo paskirtas Pušaloto kapelionu, kur dirbdamas slapta telkė ir siuntė į Kauną savanorius.
Nuo 1920 m. buvo Kauno karo ligoninės kapelionas, 1921–1936 m. – karo policijos kapelionas ir Įgulos bažnyčios rektorius, 1938–1940 m. – kariuomenės vyriausiasis kapelionas. 1933 m. pakeltas į Žemaičių vyskupijos garbės kanauninkus. Buvo Lietuvių-suomių draugijos įkūrėjas ir ilgametis jos sekretorius, taip pat Kauno metropolijos bažnytinio giedojimo komisijos bei bažnytinio muzikavimo vadovybės narys, o nuo 1935 m. – Lietuvių tautosakos archyvo pirmininkas. Suteikdavo paskutinį patepimą karo teismo nuteistiesiems.
Sovietinės okupacijos metu bandyta A. Sabaliauską sukompromituoti. 1949 03 29 jį ištrėmė į Veliuoną. Grįžo į Kauną sunkiai sirgdamas, čia ir mirė.
Jo literatūrinė veikla – tautosakos tyrinėjimai: paskelbė 890 liaudies dainų, sutartinių, 635 melodijas bei 254 smulkiosios tautosakos kūrinius. Debiutavo rašiniu „Rūta mūsų dainose“, kurį K. Jaunius įvertino labai gerai. Parašė veikalą „Lietuvių gaidų ir giesmių gaidos“ (1916). Su suomių prof. A. R. Niemiu parengė rinkinį „Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“ (1911). Iš suomių kalbos išvertė „Kalevalą“ (1922) bei A. R. Niemio „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimus“. A. Sabaliauskas rašė straipsnius religine tematika periodiniams leidiniams „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Lietuvos aidas“ „Vienybė“, „Tėvynės sargas“, „Nedėldienio skaitymai“, „Šaltinis“, „Karys“, „XX amžius“, „Sargyba“ ir kt. Žalios Rūtos slapyvardžiu išleido eilėraščius, dramos kūrinius: „Pančiai“, „Kada rožės žydžia“ (abu 1917), „Laumės“ (1920); leido maldaknyges ir giesmynus. Išleisti jo memuarai „Juodasis kryžius arba Palydėti pasmerktieji: karo kapeliono atsiminimai“ (Vilnius, 1992, 2006). Jo rankraščių archyvas saugomas nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.
Donelaičio ir „Kalevalos“ draugijų iniciatyva 2001 05 25 A. Sabaliausko vardas įamžintas paminklinėje lentoje su bareljefu (skulpt. Vladas Vildžiūnas) Melaišių kapinėse esančioje koplyčioje (Biržų r.), kurioje kanauninkas palaidotas.

2000 m. Aleksoto mikrorajone, Kazliškėse jo vardu pavadinta gatvė (Kauno m. valdybos 2000 02 15 sprend. Nr. 158).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Andriuškevičius A. Klaidina ir gatvių pavadinimai // Kauno diena. – 2000, vas. 17, p. 5.
2. Lietuvos ir Suomijos draugija: 1927–2000 m. istorijos apybraiža / Stasys Skrodenis. – Tekstas lygiagr. suomių kalba. – Vilnius, 2007. – 174 p.
3. A. Sabaliausko g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 137–138.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka