GRAIČIŪNAS VYTAUTAS ANDRIUS [1898 08 17 Čikagoje (JAV) – 1952 01 09 Olžerase (Rusija); palaidojimo vieta nežinoma], tarpukario vadybos specialistas, tarptautinės vadybos konsultantas.

1926–1927 m., 1935–1951 m. gyveno Kaune.

1926 m. dirbo Kaune brolių Šmitų fabrike ir „Metalo“ fabrike techniniu vedėju. Savininkui nepritarus jo vadybos idėjoms, 1927 m. išvyko į Vakarų Europą ir dirbo vadybos patarėju įvairiose šalyse. 1933 m. Prancūzijoje anglų, prancūzų ir vokiečių kabomis paskelbtas jo teorinis darbas „Organizacijos vidiniai ryšiai“ (vėliau publikuotas JAV). Taip buvo sukurta V. A. Graičiūno valdymo apimties teorija ir formulė, įėjusi į pasaulinės vadybos klasiką.
1935 m. V. A. Graičiūnas galutinai apsigyveno Kaune, dirbo vadybos patarėju Krašto apsaugos ministerijos įstaigose. Tais pačiais metais apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. 1936–1939 m. dirbo Ginklavimo valdyboje, Aviacijos dirbtuvėse, Lietuvos filmo bendrovėje, organizavo vadybos kursus įmonių specialistams. Kartu su 14 bendraminčių 1938 06 01 įkūrė Lietuvos Mokslinės vadybos draugiją ir buvo pirmasis jos pirmininkas. Tarptautinį žodį menedžmentas pakeitė savo sugalvotu vykusiu naujaru vadyba.
1940–1941 m. buvo Liaudies komisarų tarybos Vietinės pramonės techninio skyriaus viršininkas. 1941–1944 m. – Verslų ūkio generalinės direkcijos vadybos patarėjas. 1944 m. kaip daugelis inteligentų nepasitraukė į Vakarus, o kartu su žmona Une Babickaite pasiliko Kaune.
1945 m. dėstė VDU Statybos fakultete. Mokymo procese pirmasis panaudojo dalykinius žaidimus, su studentais dosniai dalijosi turtinga patirtimi. Laikinai ėjo „Lietstatprojekto“ tyrimų skyriaus vedėjo pareigas. 1948 m. buvo atleistas iš universiteto ir vėl ėmėsi vadybos patarėjo darbo – tobulino „Kotono“ ir „Silvos“ fabrikų darbo organizavimą.
1951 04 19 buvo suimtas, apkaltintas šnipinėjimu, nuteistas 10 metų pataisos darbų. Žuvo 1952 01 09 Kemerovo srities Kamyševo lageryje. Reabilituotas 1988 08 15.
1970 m. V. A. Graičiūnas buvo išrinktas į pasaulio vadybos teorijos kūrėjų dešimtuką ir iki šiol yra vienas dažniausiai cituojamų Lietuvos mokslininkų. Matematinius metodus jis sėkmingai panaudojo socialinių klausimų analizei. KTU vyksta Vytauto Andriaus Graičiūno vardo jaunųjų vadybininkų ir ekonomistų konkursai.
Jonas Rudokas išleido knygą „Gimė Čikagoje, dirbo Lietuvai, žuvo Sibire: Vytautas Andrius Graičiūnas“ (Vilnius, 1989).

1998 m. Aleksoto mikrorajone, Birutėje, V. A. Graičiūno vardu pavadinta gatvė (Kauno m. mero 1995 04 06 potv. Nr. 233; Kauno m. sav. tarybos 2014 10 16 sprend. Nr. T-520).

1998 m. KTU Vadybos ir ekonomikos fakultete (Laisvės al. 55) jo vardu pavadinta 504 auditorija, jos stenduose parengta ekspozicija. Kasmet organizuojamas respublikinis V. A. Graičiūno vardo jaunųjų vadybininkų ekonomistų konkursas 11–12 kl. moksleiviams.

nuotrauka 1998 09 03 prie namo (Vaižganto g. 14) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1935–1951 m. gyveno žymus vadybos mokslininkas Lietuvos vadybos draugijos įkūrėjas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Vytautas Andrius Graičiūnas ir Šaulių sąjungos teatro režisierė, aktorė Unė Babickaitė-Graičiūnienė“ (skulpt. Stasys Žirgulis; Kauno m. mero 1998 03 05 potv. Nr. 85).

1998 09 03 VDU auditorija (S. Daukanto g. 28) pavadinta jo vardu.
2003 11 25 garsiausias Lietuvos vadybininkas paskelbtas „Verslo šlovės galerijos“ laureatu, jam skirtas trofėjus buvo įteiktas VDU prorektoriui ir papuošė V. A. Graičiūno vardo auditoriją.

2006 m. Tarptautinei aukštajai vadybos mokyklai (AVM) Kaune suteiktas garbingas V. A. Graičiūno vardas.
Prieiga per internetą: http://www.avm.lt/  [žiūrėta 2010 08 12]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Andriuškevičius, Arūnas. VDU paminėtos 100-osios vadybos pradininko gimimo metinės. – Iliustr. // Kauno diena. – 1998, rugs. 4, p. 5.
2. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 127.
3. Kavaliauskas, A. Sugrįžtantis iš praeities : V. A. Graičiūnui – 100. – Portr. // Lietuvos ūkis, 1989, Nr. 1/2, p. 42–44.
4. KPTA įamžintų objektų sąrašas.
5. Rudokas, Jonas. Lietuva prisiminė savo įžymųjį sūnų // Mokslas ir gyvenimas. – 1999, Nr. 1, p. 12.
6. Rudokas, Jonas. Lietuvos vadyba vakar ir šiandien. – Portr. // Kauno diena. – 1998, geg. 18, p. 25.
7. Tvarijonavičius, Petras. V. A. Graičiūno draugija // Gimtasis kraštas. – 1989, liep. 13–19, p. 4–5.
8. V. A. Graičiūno g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 62–63.
9. Vytautas Andrius Graičiūnas /1898–1952/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 162–163.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka