KIRŠA FAUSTAS [1891 02 13 Sendvario vienkiemyje (Zarasų r.) – 1964 01 05 Bostone (JAV)], poetas-simbolistas, kultūros ir visuomenės veikėjas.

1919–1944 m. gyveno Kaune.

1919 m. iš Vilniaus persikėlė į Kauną. 1919–1920 m. buvo Karo mokyklos vakarinių karininkų kursų lietuvių kalbos ir literatūros lektorius, dienraščio „Lietuva“ redakcijos narys, literatūrinio priedo „Sekmoji diena“ redaktorius. Tuo pat metu buvo Vyriausiojo kariuomenės štabo apžvalgininkas ir pranešimų redaktorius. Kartu su kitais organizavo Lietuvos šaulių sąjungą.
1920 m. su kitais įkūrė Lietuvių meno kūrėjų draugiją, buvo pirmasis sekretorius bei valdybos narys, o 1927–1929 m. jos pirmininkas. Redagavo žurnalą „Menas“, su B. Sruoga leido literatūros ir meno lapus „Dainava“. Kartu su kitais organizavo dramos, operos vaidyklas bei satyros teatrą „Vilkolakis“. Pastarojo spektakliams 1921–1925 m. rašė tekstus, kurį laiką teatro vaidybos studijoje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, redagavo žurnalus „Baras“, „Pradai ir žygiai“. Nuo 1926 m. – literatūros atstovas Švietimo ministerijos meno taryboje. 1930 m. buvo Vytauto Didžiojo komiteto narys, „Lietuvos aido“ kultūros skyriaus bei „Gaisų“ redaktorius. Nuo 1933 m. – naujai sukurtos Lietuvos rašytojų draugijos narys ir valdybos pirmininkas; Rašytojų metraščio, leidinių „Naujoji Romuva“, „Varpai“ redkolegijų narys.
1941 m. būdamas ELTA atstovu Maskvoje sutiko žinią apie Lietuvos prijungimą prie SSRS. 1941–1942 m. dirbo Valstybės bibliotekoje Kaune, dalyvavo neoficialiai veikusios Rašytojų draugijos veikloje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. – į JAV.
Reikšmingiausias kūrinys – satyrinė poema „Pelenai“ (1930). Kaune išleistos jo eilėraščių knygos: „Aidų aidužiai“ (1921), „Suverstos vagos“ (1926), „Giesmės“ (1929), „Maldos ant akmens“ (1937) „Piligrimai“(1939) ir kt. Į lietuvių kalbą F. Kirša išvertė J. I. Kraševskio „Vitolio raudą“ (1924), Z. Krasinskio „Nedievišką komediją“ (1928), L. Tolstojaus pasakas, operų libretus ir kt.
Dailininkas Leonardas Kazokas nutapė jo portretą, kuris pirmą kartą buvo eksponuotas 1944 m. Lietuvių dailės parodoje Vilniuje. M. K. Čiurlionio paveikslų galerijoje saugomas K. Sklėriaus tapytas poeto portretas, o Lietuvos dailės muziejuje – dail. V. K. Jonyno sukurti portretai: „Poetas Faustas Kirša“ ir „Faustas Kirša Niujorke“. Skulpt. Juozas Zikaras sukūrė portretinį medalioną (sukūrimo metai nežinomi).

1997 Panemunės mikrorajone Vaišvydavoje jo vardu pavadinta gatvė (Kauno m. valdybos 1997 11 18 sprend. Nr. 858).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. F. Kiršos g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 85.