DAUGIRDAITĖ-SRUOGIENĖ VANDA [1899 08 16 Piatigorske (Šiaurės Kaukazas) – 1997 02 10 Lemonte (JAV)], istorikė, pedagogė.

1919–1944 m. gyveno Kaune (išskyrus 1921–1923 m., kai studijavo Berlyne).

1919 m. vasarą iš Šiaulių atvykusi į Kauną, dirbo dienraščio „Lietuva“ redakcijoje ir spaudos biure. 1920 m. derybų su lenkais metu iš Tautų sąjungos karinės kontrolės komisijos narių ėmė interviu, rengė lenkų ir prancūzų spaudos apžvalgas.
Nuo 1921 m. tęsė studijas Vokietijoje. 1924 m. ištekėjo už rašytojo Balio Sruogos ir grįžo į Kauną. 1929 m. baigė LU Humanitarinių mokslų fakultetą įgijusi istorikės specialybę, tapo Lietuvos istorikų draugijos nare. 1927–1939 m. dėstė istoriją 3-iojoje gimnazijoje, 1935 m. dirbo jos inspektore. 1938 m. kartu su vyru Žaliakalnyje (Ramioji g. 9) pasistatė namą.
1929–1939 m. buvo laikraščio „Vyturys“, žurnalo bei kalendoriaus „Motina ir vaikas“ redaktorė. Skelbė straipsnius leidiniuose „Lietuvos žinios“, „Naujoji Romuva“, „Lietuvos aidas“ ir kt., bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijoje“.
Išleido knygas: „Lietuvos istorijos vadovėlis gimnazijoms“ (1935), „Žemaičių bajorų ūkis I pusėj XIX šimtmečio“ (1938), chrestomatiją „Lietuvos istorijos vaizdai ir raštai“ (1939) ir kt.
1939 m. V. Daugirdaitė-Sruogienė apdovanota LDK Gedimino ordinu.
Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, su vyru persikėlė į Vilnių. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, tikėdamasi išvaduoti B. Sruogą iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, tačiau jis jau grįžo į Lietuvą. Vokietijoje tobulinosi ir tapo filosofijos mokslų daktare.
1949 m. rudenį persikėlė į JAV. Emigracijoje parašė didelės apimties „Lietuvos istoriją: Lietuva amžių sukūry“ (1956 m.). Rūpinosi B. Sruogos atminimo išsaugojimu. Kartu su dukra Dalia parengė knygą „Balys Sruoga mūsų atsiminimuose“ (1974, Lietuvoje išleista 1996). Išleista jos parašyta „Lietuvos istorija“ (Vilnius, 1990).
Savo namų slenkstį Kaune V. Sruogienė po daugelio metų peržengė tik 1976 m. Pirmosios jai skirtos parodos muziejuje surengtos minint 90-ąsias (1989) ir 95-ąsias (1994) jos gimimo metines.

nuotrauka 1966 m. įkurtas Balio Sruogos muziejus (B. Sruogos g. 21) 1993 06 01 tapo Maironio lietuvių literatūros muziejaus filialu, kuris 1997 m. pavadintas Balio ir Vandos Sruogų memorialiniu namu-muziejumi. Jame įrengtas istorikės memorialinis kambarys, kuriame eksponuojami jos rankraščiai, knygos, baldai ir kiti asmeniniai daiktai. Kasmet vasario 9 d. čia minimos rašytojo gimimo ir jo žmonos mirties metinės. 2007 m. senoji atminimo lenta pakeista kita: „Šiame name 1938–1940 m. gyveno ir kūrė rašytojas Balys Sruoga, istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė“ (archit. Jonas Lukšė; Kauno m. administracijos direktoriaus 2006 10 10 įsak. Nr. A-3885).
Prieiga per internetą: http://www.muziejai.lt/kaunas/sruogu_muz.htm   [žiūrėta 2010 08 12]

Nuo 1997 m. Lietuvių fondas (LF) JAV ir Lietuvių išeivijos institutas kasmet skiria V. Daugirdaitės-Sruogienės vardinę stipendiją gabiems, gerai besimokantiems, aktyviai mokslinėje ir visuomeninėje veikloje dalyvaujantiems VDU studentams.
Prieiga per internetą: http://hmf.vdu.lt/mokslas/vardines-stipendijos/  [žiūrėta 2019 01 03]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Galnaitytė, Angelė. „Aš visada svajojau apie Lietuvą“. – Iliustr. // Kauno diena. – 1999, rugpj. 17, p. 21.
2. Gustaitienė, Marytė. Rašytojas, juokęsis pro ašaras // XXI amžius. – 2006, vas. 1, p. 6–7.
3. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Tamošiūnaitė, Aurelija. Giedrė Milerytė – dešimtoji dr. Vandos Daugirdaitės-Sruogienės vardo stipendininkė. – Iliustr. // Draugas. – 2007, spal. 2, p. 10.
5. Vieno namo istorija: [pokalbis su Balio ir Vandos Sruogų namo-muziejaus vedėja A. Galnaityte]. – Portr. // Esu toks, koks esu / Laimonas Inis. – Kaunas, 2000. – P. 55–82.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka