MAČIŪNAS JURGIS (Maciunas George) [1931 11 8 Kaune – 1978 05 9 Bostone (JAV)], menininkas, moderniojo meno judėjimo „Fluxus“ pradininkas.

1931–1944 m. gyveno Kaune (išskyrus 1934–1935 m., kai gydėsi Šveicarijoje).

1938–1942 m. mokėsi Marijos Pečkauskaitės pradžios mokykloje, vėliau – „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Šeima turėjo vilą Kulautuvoje, iš kurios 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1948 m. iki pat mirties gyveno JAV. Studijavo architektūrą, grafinį dizainą ir muzikologiją.
1961 m. pradėjo meno sąjūdį „Fluxus“, kuris plačiai išplito po visą pasaulį ir iki šiol turi pasekėjų (ypač Japonijoje). „Fluxus“ (lot. nepastovus, nepatvarus, besikeičiąs) meninė kryptis teigė vidinį visų kūrybos formų sąryšį, siekė panaikinti meno rūšių, žanrų ribas, suartinti meną ir gyvenimą; vengė bet kokio snobizmo ir susireikšminimo, deklaravo žaismę ir fantaziją, atrandamą kasdienybės smulkmenose, bei didžiulę meninę (asmenybės) įtaigą. J. Mačiūnas rašė manifestus, organizavo koncertus, leido ir apipavidalino „Fluxus“ antologijas, periodiką, kūrė hepeningus, akcijas, performansus, konceptualiuosius vaizdinius, objektus, muzikinius ir literatūrinius pokštus, nukreiptus prieš grynąjį „profesionalų“ meną.
Lietuvoje „Fluxus“ idėjos pradėjo plisti 9-ojo dešimtmečio pradžioje, kai sovietinė sistema ėmė atvirai griūti ir jaunoji lietuvių kompozitorių karta, siekdama atsikratyti senųjų įvaizdžių, neformaliuose renginiuose pradėjo rengti „fliuksiškas“ akcijas bei hepeningus. Jau trečią vasarą (nuo 2003 m.) iš jachtų į Kauno marias plukdomi meno kūriniai, minint J. Mačiūno menines idėjas: kūrybinę laisvę, žaismę ir džiaugsmą.
2016 06 04 serijoje „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“ išleistas 0,75 euro nominalo pašto ženklas ir pirmosios dienos vokas, kuriuose įamžintas Jurgio Mačiūno atminimas (dail. Tomas Dragūnas). 2018 m. sukurtas dokumentinis filmas „George: Jurgio Mačiūno ir Fluxus istorija“ (angl. „George: The Story of George Maciunas and Fluxus“, rež. Jeffrey Perkins, JAV).
Išleista Tomo Sakalausko knyga „Žiūrėjimas į ugnį: Jurgio Mačiūno, „Fluxus“ kūrėjo gyvenimas“ (Vilnius, 2002) bei leidinys „Mr. Fluxus: kolektyvinis Jurgio Mačiuno portretas, pagrįstas asmeniniais prisiminimais, kuriuos surinko Emettas Wiliamsas ir Ay-O, redagavo Emettas Wiliamsas ir Ann Noel (Vilnius, [2009]).

nuotrauka 1998 05 05 ant namo (Parodos g. 1) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1932 m. lapkričio 8 d. gimė moderniojo meno judėjimo „Fluxus“ pradininkas Jurgis Mačiūnas. Mirė 1978 m. gegužės 9 d. Bostone“ (skulpt. Stasys Žirgulis; Kauno m. mero 1997 07 30 potv. Nr. 315).

1999 02 16 Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio 16) atidarytas Jurgio Mačiūno kabinetas – pirmoji lietuvių pajėgomis parengta nuolatinė ekspozicija „Fluxus“ tėvui atminti.

nuotrauka 2017 07 20 trišalėje sankryžoje, jungiančioje Vytauto prospektą, K. Donelaičio ir Parodos gatves, atidaryta J. Mačiūno aikštė (projekto autorius menininkas Naglis Rytis Baltušnikas). Naujoji erdvė atitinka fluxiško absurdo dėsnius. Tai – pirmoji pasaulyje aikštė, į kurią negalima patekti ir kurios pėstiesiems nesimato.

2021 m. Karalienės Mortos mokyklos Kaune (A. Juozapavičiaus pr. 13B) viena iš klasių pavadinta Jurgio Mačiūno vardu.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Aikštė, į kurią nepateksi. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, liep. 22, p. 5.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Logiški pokštai / kalbino Julija Račiūnaitė // Kaunas pilnas kultūros. – 2017, Nr. 3 (kovas), p. 18–25.
4. Petrauskaitė, Žilvinė. Valdininkai fliuksininkui Jurgiui Mačiūnui leido „pagyventi“ metus ilgiau. – Iliustr. // Kauno diena. – 1998, rugs. 12, p. 17.
5. Petrauskaitė, Žilvinė. Pagaminti Mačiūno degtukai // Kauno diena. – 1999, vas. 19, p. 4.
6. Karalienės Mortos mokyklos informacija [2021 10 19].




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka