BRĖDIKIS JURGIS [1929 04 30 Prahoje (Čekija) – 2021 08 15 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse], kardiochirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, akademikas, diplomatas.

1932–2021 m. gyveno Kaune (išskyrus 1954–1957 m.).

1946 m. aukso medaliu baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1946–1952 m. studijavo Kauno medicinos institute (KMI, dab. LSMU). 1952–1954 m. – KMI Hospitalinės chirurgijos katedros klinikinis ordinatorius. 1954–1957 m. – Pirmojo Maskvos I. Sečenovo medicinos instituto aspirantas. 1963 m. – medicinos mokslų daktaras, 1966 m. – profesorius. 1964–1990 m. – KMI Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas. 1985–1990 m. vadovavo Sąjunginiam sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo ir elektrostimuliacijos centrui Kaune. 1991–1993 m. – kardiochirurginės klinikos vadovas. 1993–1994 m. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. 1995–1998 m. – ambasadorius Čekijoje, Vengrijoje ir Turkijoje. Nuo 2006 m. – LSMU profesorius emeritas.
Daugelis pirmųjų Lietuvoje ir Kaune atliktų širdies operacijų siejamos su J. Brėdikio vardu. Kolegų ir mokinių vadinamas kardiochirurgijos patriarchas yra širdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje, tyręs ir taikęs kardiochirurgijoje elektronikos metodus, lazerį, sukūręs naujų diagnostikos ir gydymo būdų. Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą. Vienas pirmųjų Kauno klinikose pradėjo taikyti tiesioginį, vėliau ir išorinį širdies masažą. Akademiko vadovaujama Hospitalinės chirurgijos klinika buvo viena moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje. Jo iniciatyva buvo pradėtas statyti Kardiochirurgijos korpusas, įkurtos kelios mokslinės laboratorijos, įsteigta Lietuvos medicininės technikos mokslinė draugija. Operavo ligonius Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje. Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras parengė ne vieną savo pasekėją, vadovavo moksliniams darbams. Kartu su bendradarbiais ir mokiniais parengė daugiau kaip 60 išradimų. Daug dėmesio skyrė mokslo populiarinimui. Kelių Lietuvos bei tarptautinių mokslinių draugijų ir mokslinių žurnalų redakcinių tarybų narys. Susidomėjęs tradicine kinų medicina ir indų ajurveda pasiūlė dėstyti šios medicinos pagrindus Kaune.
1986 m. – Rusijos medicinos mokslų akademijos narys, 1994 m. – Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrasis narys, 2011 m. – narys emeritas; LMA labdaros ir paramos fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininkas. Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos draugijų narys, VDU Atkūrimo tarybos (1989 m.) ir Atkuriamojo Senato (1989–1996 m.) narys, 2009 m. švietėjiškos asociacijos „Šviesuva“ įkūrimo vienas iniciatorių ir valdybos pirmininkas.
Apdovanojimai: 1968 m. ir 1980 m. – LSSR valstybinė premija; 1976 m. – LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas; 1986 m. apdovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu. 2006 m. apdovanotas Kauno apskrities viršininko garbės ženklu; Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde (1951 m. buvo Lietuvos sunkumų viena ranka kilnojimo vicečempionas, taip pat vienas iš banglenčių sporto pradininkų Lietuvoje), 2009 m. – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi ir Kauno rajono savivaldybės garbės ženklu. 2010 m. už suteiktą viltį gyventi ir visuomeninę veiklą įteiktas Kauno miesto savivaldybės skiriamas apdovanojimas – Gerumo kristalas. Tais pačiais metais Maskvoje akademikui J. Brėdikiui už laimėjimus plėtojant širdies chirurgiją bei chirurginę aritmologiją skirtas A. Bakulevo medalis. 2013 m. už veiklą, diegiant ir plėtojant alternatyviąją mediciną, įdiegtą šio dalyko mokymą LSMU, už straipsnius bei pranešimus alternatyviosios ir natūralios medicinos tema Europos gamtos (natūralių) mokslų akademija išrinko akademiką tikruoju nariu ir suteikė Europos garbės išradėjo vardą.
Kulautuvoje turi vasarnamį, kuriame praleidžia nemažai laiko, rašo knygas.
Akademikas J. Brėdikis – daugybės monografijų ir vadovėlių autorius, publikavęs daugiau nei 1000 mokslinių ir kitokių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Parašė knygas: „Gyvenimas klinikoje“ (Kaunas, 2000), „Ne dievai: iš medikų gyvenimo“ (Kaunas, 2006 ir 2009), „Ties riba“ (Vilnius, 2009; 2011 m. išleista rusų k.), „Likimas leido… : [kardiochirurgo memuarai]“ (Vilnius, 2012 – Kn. 1, 2013 – Kn. 2), „Kitokiu žvilgsniu : gydytojo apmąstymai“ (Vilnius, 2015).
1994 m. išleista bibliografijos rodyklė „Akademikas Jurgis Brėdikis“ (Vilnius).

2015 01 22 akademikas Jurgis Brėdikis tapo 26-uoju Kauno miesto garbės piliečiu (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 01 22 sprend. Nr. T-1). 2015 02 17 jam įteiktos Kauno miesto garbės piliečio regalijos.
Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/apie-kauna/skiriami-apdovanojimai/miesto-garbes-pilieciai/  [žiūrėta 2020 01 07]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Akademikui Jurgiui Brėdikiui – aukščiausias įvertinimas. – Portr. // Ave vita. – 2010, liep. 9, p. 1.
2. Bukelis, Arnoldas. Garbės piliečio vardas atiteks garsiam medikui. – Portr. // Kauno diena. – 2015, saus. 23, p. 2.
3. Gerumo kristalas – garsiems medikams. – Iliustr. // Ave vita. – 2011, saus. 7, p. 1.
4. Jasaitienė, Marijana. J. Brėdikiui siūlomas Kauno garbės piliečio vardas. – Portr. // Kauno diena. – 2015, saus. 22, p. 2–3.
5. Kauno garbės piliečių sąrašas... – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2015, saus. 24, p. 2.
6. Kulvietienė, Džiuljeta. Garbingas akademiko Jurgio Brėdikio įvertinimas. – Iliustr. // Ave vita. – 2013, rugpj. 30, p. 1.
7. Kulvietienė, Džiuljeta. J. Brėdikiui svarbiausia, kad paminėta Lietuva. – Iliustr. // Kauno diena. – 2013, liep. 16, p. 11.
8. Murauskaitė, Jurgita. Kartu su garbės ženklu atiteko atsakomybė : Valstybės dienos proga įvertinti aštuoniolikos kauniečių pasiekimai. – Portr. // Kauno diena. – 2006, liep. 7, p. 4.
9. Pagarba nenuilstančiam akademikui. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2009, geg. 7, p. 24.
10. Šakienė, Jurgita. J. Brėdikis: esu tikras kaunietis. – Portr. // Kauno diena. – 2015, vas. 18, p. 3.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka