STANIŠKIS-LITAS SERGIJUS [1899 09 17 Geležiniuose (Marijampolės r.) – 1953 02 03 Naravuose (Prienų r.)], kavaleristas, partizanų vadas, pulkininkas.

1920–1940 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1920 m. įstojo į Kauno karo mokyklą. Dalyvavo vaduojant Klaipėdą. Už tai 1923 m. mokyklos baigimo proga apdovanotas medaliu. Jam buvo suteiktas kapitono laipsnis ir paskyrimas į DLK kunigaikštienės Birutės 2-ąjį ulonų pulką Kaune, po to – Vilkaviškyje, o nuo 1926 m. – Alytuje. Vėliau perkeltas į Jonušo Radvilos 1-ąjį husarų pulką, dislokuotą Kaune. Čia jaunasis leitenantas sparčiai kilo karjeros laiptais. 1938 m. buvo paskirtas kavalerijos eskadrono vadu ir lektoriumi į Pirmojo Lietuvos prezidento karo mokyklą.
1940 m. atleistas iš karo tarnybos persikėlė į Šatijus (Kauno r.). 1941 06 14 jo suimti atėjusiems kareiviams valstiečio rūbais vilkintis ir laukuose dirbantis majoras paaiškino, kad ieškomas žmogus yra namuose. Kol jo ten ieškojo, spėjo pabėgti. Vokiečių okupacijos metais tarnavo Kauno komendantūroje, sekė karo eigą visame pasaulyje, domėjosi pogrindžio spauda. Po karo slapstėsi pas brolį.
Žuvinto pelkėse subūrė pirmuosius partizanus ir dalyvavo garsiose Palių kautynėse. 1945 m. buvo paskirtas Dainavos apygardos vadu, o 1946 m. sujungus Tauro ir Dainavos apygardas ir įkūrus Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų sritį, jos štabui nuo 1950 m. vadovavo S. Staniškis. 1953 02 04 partizanų vadas buvo išduotas, apsuptas Prienų šile (2 km. į vakarus nuo Naravų kaimo) ir neturėdamas galimybės išsiveržti, nusišovė bunkeryje. Jo lavonas atvežtas į MGB būstinę Kaune ir nufotografuotas šalia išdaviko ir saugumo karininko.
Apdovanotas II rūšies 3-čio laipsnio ordinu (1927), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), 1997 12 17 partizanui pripažintas kario-savanorio statusas, o 1998 05 19 suteiktas pulkininko laipsnis ir apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu (po mirties). 2002 m. Marijampolės savivaldybė jo tėviškėje įrengė memorialą.

1993 Prienų šile buvusio bunkerio vietoje pastatytas kryžius (aut. J. Skaržinskas).
2003 02 03 čia pastatytas ir pašventintas paminklas su įrašu: „Šioje žeminėje 1953.02.04 išduotas nusišovė Pietų Lietuvos srities partizanų vadas majoras S. Staniškis-Litas“ (aut. J. Dulskis ir J. Matukevičius).
Prieiga per internetą: http://www.genocid.lt/Memo/Paminklai/prienai_r.htm  [žiūrėta 2010 08 18]

1994 m. Panemunės mikrorajone Vaišvydavoje nauja gatvė pavadinta jo vardu (Kauno m. mero 1994 12 09 potv. Nr. 862).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Čekutis, Ričardas ir Jakubonienė, Gintarė. Sergijui Staniškiui-Litui – 100. – Portr. // Lietuvos aidas. – 1999, rugs. 28, p. 14.
2. Dėl pavadinimų suteikimo: Kauno m. mero potvarkis Nr. 862 // Kauno diena. – 1994, gruod. 16, p. 4.
3. Pietų Lietuvos partizanų sritis: atlasas. – Vilnius, 2008. – P. 90.
4. Sergijus Staniškis-Litas. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 148–149.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka