NAGEVIČIUS VLADAS (NAGIUS) [1881 06 17 Kretingoje – 1954 09 15 Klivlande (JAV)], brigados generolas, gydytojas, archeologas, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus įkūrėjas.

1919–1944 m. gyveno Kaune.

1918 m. baigęs Peterburgo Archeologijos institutą ir Karo medicinos akademiją bei atitarnavęs gydytoju Rusijos laivyne, grįžo į Lietuvą. 1919–1940 m. vadovavo Lietuvos kariuomenės sveikatos tarnybai, Kaune įkūrė Karo ligoninę. 1920 m. tapo jauniausiu Lietuvos generolu. 1921 m. V. Nagevičius buvo Valstybinės archeologinės bei komisijos archyvams tvarkyti narys, o 1924–1940 m. – komiteto Karo invalidams šelpti pirmininkas.
1921 02 16 mediniame caro kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže įsteigė Karo muziejų (1930 m. pavadintą Vytauto Didžiojo vardu) ir jam vadovavo. Prie muziejaus įrengė sodelį, kuriame jo iniciatyva pastatyta Laisvės statula (skulpt. J. Zikaras), paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę, Nežinomo kareivio kapas, žymių žmonių biustų alėja bei kitos skulptūros. 1922 m. už Lietuvos armijos kūrimą ir tarnybą joje, gavo Žemaitkiemio dvarą (Kauno r., 2 km nuo Babtų), kuriame įkūrė pavyzdinį ūkį, nors pats jame negyveno. Tais pačiais metais įkūrė Karininkų ramovę Kaune, buvo jos seniūnų tarybos pirmininkas, daug prisidėjo prie Ramovės statybos. Su kitais įsteigė Lietuvių-suomių draugiją. Buvo Lietuvių-latvių ir Lietuvių-estų draugijų valdybų narys, Šaulių sąjungos valdybos narys. 1923 m. įkūrė Lietuvos jūrininkų sąjungą (LJS) ir keliolika metų jai vadovavo. 1925 m. jo rūpesčiu susibūrė kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija, V. Nagevičius buvo jos Garbės narys, taip pat ir Lietuvos gyvulių globos draugijos pirmininkas.
Vadovavo vakarų Lietuvos kapinynų kasinėjimui, surinko daug vertingos medžiagos, kurios dalis eksponuojama Peterburgo, Vilniaus bei Kauno istorijos muziejuose. Apie kasinėjimų rezultatus skaitė pranešimus tarptautiniuose archeologų suvažiavimuose Rygoje (1930), Londone (1932), Osle (1936).
Du kartus V. Nagevičius apdovanotas Vyčio Kryžiumi, DLK Gedimino 2-ojo laipsnio bei Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinais, Šaulių žvaigžde, Kūrėjo-savanorio ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais bei aukštais kitų Europos valstybių apdovanojimais. 1944 m. įstojo į Plechavičiaus rinktinę, bet nepasiteisinus viltims, pasitraukė į Austriją, o 1949 m. – į JAV.
1995 m. į Lietuvą parvežta urna su jo ir žmonos palaikais, rugsėjo 8 d. pagerbta Kaune ir palaidota Kretingoje.
1962 m. išleista „Generolo gydytojo Vlado Nagiaus Nagevičiaus gyvenimo ir darbų apžvalga“ (Putnam).

nuotrauka 1991 06 18, minint 110-ąsias V. Nagevičiaus gimimo metines, Vytauto Didžiojo karo muziejaus fojė (K. Donelaičio g. 64) atidengta atminimo lenta su bareljefu: „Vladas Nagius-Nagevičius. 1881–1954. Muziejaus įkūrėjas ir direktorius. 1991“ (skulpt. Algirdas Bosas).

nuotrauka 1991 09 15 miesto centre ant namo (K. Donelaičio g. 75) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1935–1940 gyveno Karo muziejaus įkūrėjas ir direktorius, archeologas, gydytojas, generolas leitenantas Vladas Nagevičius“ (skulpt. Virginija Babušytė-Venckūnienė; Kauno m. mero 1991 03 11 potv. Nr. 378).

1997 m. Romainių mikrorajone buvusi Vijūkų gatvė pavadinta jo vardu (Kauno m. valdybos 1997 11 04 sprend. Nr. 810).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Gečas, Steponas. Tautos šventovės kūrėjas: Generolo V. Nagevičiaus gimimo 110-osioms metinėms // Kauno diena. – 1991, birž. 18, p. 2.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. V. Nagevičiaus g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 115–116.
4. Vytauto Didžiojo karo muziejus; 1921–2001. – [Kaunas, 2001]. – 26 p.: iliustr.
5. Vladas Nagevičius (Nagius). – Iliustr. – Bibliogr.: 3 pavad. // Atminties ženklai gydytojams. – Vilnius, 2012. – P. 109–111.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka