SLADKEVIČIUS VINCENTAS [1920 08 20 Guronyse (Kaišiadorių r.) – 2000 05 28 Kaune, palaidotas Arkikatedros bazilikos Švč. Sakramento kriptoje (antkapinės plokštės skulpt. Algimantas Šlapikas, archit. Regina Žukauskienė)], Kauno arkivyskupas emeritas, Lietuvos kardinolas.

1934–1944 m., 1952–1958 m., 1989–2000 m. gyveno Kaune.

Nuo 1934 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1939 m. įstojo į Tarpdiecezinę kunigų seminariją, kurią baigė teologijos licenciato laipsniu. 1944 m. įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Kietaviškes.
Nuo 1952 m. V. Sladkevičius Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje dėstė dogmatinę teologiją ir Šv. Rašto egzegezę, ėjo seminarijos prefekto pareigas. 1956 m. jam buvo suteiktas garbės kanauninko titulas. 1957 m. Birštone slapta įšventintas ir paskirtas tituliniu Aboros vyskupu bei Kaišiadorių vyskupo pagalbininku. Jam buvo suteiktos Apaštalų sosto administratoriaus ir rezidencinio vyskupo galios, bet valdžia neleido eiti vyskupo pareigų. V. Sladkevičius atleistas iš seminarijos gyveno privačiame bute Kaune ir nuolat buvo kviečiamas pokalbiams į saugumą.
1959–1972 m. buvo ištremtas ir dirbo Nemunėlio Radviliškyje (Biržų r.). 1975 m. marijonų vienuolijoje davė amžinuosius įžadus. Daugelį pogrindinės kunigų seminarijos absolventų įšventino į kunigus. 1976–1982 m. gyveno Pabiržėje. 1982 m. tapo Kaišiadorių vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi. 1988 m. paskirtas Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku ir pirmą kartą su kitais vyskupais išvyko į Romą, kur buvo paskirtas Šventosios Romos bažnyčios kardinolu, nuo 1989 02 07 – Kauno arkivyskupu. 1995 m. atsistatydinęs iš arkivyskupo pareigų, gyveno Kaune kaip emeritas.
1998 m. apdovanotas LDK Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinu bei Santarvės premija, kurią išdalino. Už paramą atkuriant VDU teologijos fakultetą 1999 m. jam įteiktas jubiliejinis aukso ženklas bei universiteto atkūrimo medalis. Tais pačiais metais sukurtas vaizdo įrašas „Žemė, padovanojusi Lietuvai kardinolą“ (rež. Vytautas Balsys). Jo garbei atlietas medalis (skulpt. Antanas Žukauskas). 2003 m. buvo išleistas pašto ženklas „Kardinolas V. Sladkevičius (dail. Eduardas Prostovas)“. 2005 m. nukaldinta 50 Lt vertės sidabro moneta, skirta kardinolui (dail. Giedrius Paulauskis). 2021-ieji LR Seimo paskelbti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais.
Apie jį išleista: Jono Laurinavičiaus ir Broniaus Petkevičiaus knygelė „Guronys : (kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė) (Kaišiadorys, 1995), J. Laurinavičiaus „Laimėkime gerumu: (kardinolo V. Sladkevičiaus mintys)“ (Kaišiadorys, 2001), Irenos Petraitienės – „Kardinolas: Jo eminencijos Vincento Sladkevičiaus laikas ir asmenybė“ (Kaunas, 2000) ir „Padaryk mane gerumo ženklu“ (Kaunas, 2003), Juozo Vercinkevičiaus sudaryta knyga „Mokėkime laukti ir augti : kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“ (Trakai, 2014), Jono Laurinavičiaus – „Su gerumo ženklu : kardinolas Vincentas Sladkevičius: jo gimtinė, kilmė, memorialinės vietos : straipsniai, reportažai, atsiminimai (Kaunas, 2021).

1993 12 23 jam suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas.
Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/apie-kauna/skiriami-apdovanojimai/miesto-garbes-pilieciai/  [žiūrėta 2020 01 07]

2000 12 26 Birštone atidarytas Sakralinis muziejus. Senosiose Šv. Antano Paduviečio klebonijos patalpose (Birutės g. 8), kur 1957 m. V. Sladkevičius buvo įšventintas vyskupu, įrengta jo memorialinė ekspozicija.

2001 m. Raguvos gatvės atkarpa Senamiestyje tarp M. Daukšos ir Kumelių gatvių pavadinta jo vardu (Kauno miesto valdybos 2001 05 29 sprend. Nr. 798).

nuotrauka 2001 06 02, pažymint pirmąsias mirties metines, pastate, kuriame gyveno (M. Valančiaus g. 6), atidarytas jo memorialinis butas-muziejus. Čia kabo JE portretas (dail. A. Vaitkūnas). Nišoje ant namo sienos įkomponuota memorialinė lenta su bareljefu: „Padaryk mane gerumo ženklu. Šiame name 1990–2000 m. gyveno Šventosios Romos bažnyčios kardinolas Vincentas Sladkevičius“ (skulpt. Arūnas Sakalauskas, archit. Linas Jurgaitis).

2002 m. birželio mėn. įkurtam aktorių paramos fondui, suteiktas Kardinolo V. Sladkevičiaus vardas.

2006 08 05 Guronyse (Kaišiadorių r.), Kardinolo sodybos žemėje jo atminimui atidarytas Švč. M. Marijos Rožinio slėpinių parkas „Tėviškės šviesa“. Tai kelias su 5 koplyčiomis (archit. Stasys Petrauskas), papuoštomis 20 freskų ir Švč. M. Marijos skulptūra (dail. prof. Antanas Kmieliauskas). Čia pastatytas ir atminimo akmuo su jame iškaltu JE bareljefu ir užrašu: „Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė“.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Gustaitytė, Violeta. Naujai pavadintos šešios gatvės // Kauno diena. – 2001, geg. 30, p. 1.
2. Kardinolo garbei – Sakralinis muziejus // Laikinoji sostinė. – 2000, gruod. 27, p. 3.
3. Kaune paminėtos kardinolo V. Sladkevičiaus mirties metinės // Lietuvos aidas. – 2001, birž. 4, p. 3.
4. Kniežaitė, Milda. Kardinolui V. Sladkevičiui atminti įkurtas fondas rūpinasi aktoriais. – Iliustr. // Respublika. – 2003, saus. 29, p. 21.
5. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
6. Petraitienė, Irena. Švč. Mergelės Marijos mokykla Guronyse. – Iliustr. // XXI amžius. – 2006, rugpj.11, p. 1, 5.
7. Vincentas Sladkevičius /1920–2000/. – 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 194–195.
8. Žaslių geležinkelio stoties kryptis. – Iliustr. // Vadovas po Žaslius / Augustina Grinkevičiūtė, Rolandas Gustaitis, Vilma Balbierienė. – Kaišiadorys, 2008. – P. 116–131.
9. Iš jo mokomės gerumo / Jonas Laurinavičius // Su gerumo ženklu / Jonas Laurinavičius. – Kaunas : Naujasis lankas, 2021. – P. 39–40.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka