ŽMUIDZINAVIČIUS ANTANAS [1876 10 31 Seirijuose – 1966 09 09 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse, 1969 m. pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Vladas Žuklys)], dailininkas, kolekcininkas, profesorius.

1919–1921, 1924–1966 m. gyveno Kaune.

Studijavo tapybą Vakarų Europoje. 1907 m. su kitais surengė pirmąją lietuvių dailės parodą. 1918 m. dalyvavo parenkant Lietuvos vėliavos spalvas. 1919 m. lenkams okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. Buvo 1920 m. atgaivintos Lietuvių dailės draugijos narys. Su kitais rūpinosi Maskvoje buvusių M. K. Čiurlionio paveikslų grąžinimu, galerijos bei meno mokyklos steigimu, parodų organizavimu. Vėliau keliavo po pasaulį.
1924 m. grįžęs iš JAV pasinėrė į visuomeninę veiklą. Bandė atgaivinti sunykusią Dailės draugiją. 1928 m. ir 1933 m. surengė jos paskutines parodas (1935 m. įkūrus Lietuvos dailininkų sąjungą, Dailės draugija likviduota).1929–1934 m. buvo Šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas, redagavo žurnalą „Trimitas“. 1936 m. minint dailininko 60-metį, surengta jubiliejinė jo kūrybos paroda Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje.
1926–1940 m. A. Žmuidzinavičius dėstė piešimą Kauno meno mokykloje, 1941–1951 m. – Kauno taikomosios dailės institute. Rinko liaudies meno kūrinius (apie 20 kolekcijų). Tapė peizažus, portretus, temines kompozicijas, plakatus, iliustravo knygas (sukūrė apie 2000 darbų). 1961 m. savo rinkinius, kūrinius ir archyvą dovanojo Lietuvai.
1947 m. skulpt. Robertas Antinis (tėvas) nulipdė dailininko biustą. 1957 m. A. Žmuidzinavičiui buvo suteiktas liaudies dailininko garbės vardas. Išleido A. Žemaičio slapyvardžiu pasirašytą eilėraščių rinktinę „Gyvenimo takais“ (1930), vaizdelių rinkinius „Lietuvos keliais“ (1921) bei „Priešui ir tėvynei“ (1931), autobiografinę knygą „Paletė ir gyvenimas“ (1961). 1996 m. serijoje „Žymūs Lietuvos žmonės“ išleistas jam skirtas 1 Lt vertės pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).
Apie jį išleista: „Antanas Žmuidzinavičius, TSRS liaudies dailininkas“ (Vilnius, 1957), jo parodų katalogai (1956, 1963), 24 reprodukcijų rinkinys (1966, 1977), „Velniai: dailininko A. Žmuidzinavičiaus kolekcija“ (1967, 1973); 1987 m. – ekslibrisų knygelė iš dailininko kūrinių ir rinkinių muziejaus fondų, Broniaus Jauniškio atsiminimai „Viešnagė pas velnius“ (Kaunas, 2000). Minint 125-ąsias gimimo metines, sudaryta bibliografijos rodyklė „Antanas Žmuidzinavičius: 1906–2001“ (Alytus, 2001). 2016 m. išleistas albumas „Antanas Žmuidzinavičius“ (Kaunas).

nuotrauka 1966 m. dailininko name (V. Putvinskio g. 64), pastatytame 1928 m. pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą, įkurtas M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys – A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus. 1967 m. atidarytas jo memorialinis butas ir dirbtuvė (1982 m. pastatytas priestatas, į kurį perkeltas Velnių muziejus – vienintelis pasaulyje). 1977 m. ant namo prikabinta atminimo lenta, kuri 1992 m. dingo. 2006 m. atidengta nauja memorialinė lenta: „Šiame name 1929–1966 m. gyveno dailininkas Antanas Žmuidzinavičius“ (skulpt. Vladas Žuklys, archit. Jonas Lukšė; Kauno m. sav. 2006 08 04 administracijos direktoriaus įsak. A-3031).
Prieiga per internetą: http://www.muziejai.lt/kaunas/zmuidz_muziejus.htm  [žiūrėta 2010 08 20]

2006 m. Romainiuose A. Žmuidzinavičiaus vardu pavadinta nauja gatvė (Kauno m. sav. tarybos 2006 01 26 sprend. Nr. T-18).

2011 04 29 Lietuvos tautodailininkų sąjungos konferencijos sprendimu (Protokolo Nr. 11-02) įsteigta Antano Žmuidzinavičiaus vardo respublikinės konkursinės peizažo parodos premija, skiriama kas dveji metai.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Antanas Žmuidzinavičius. – Iliustr. // Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 140–144.
2. Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus („Velnių“ kolekcija). – Iliustr. // Kaunas muziejų sostinė. – [Kauno regiono TIC, 2005]. – P. 4.
3. Kauno m. gatvių sąrašas.
4. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
5. Servienė, Aurelija. Peizažų meistrui – parodos laureato diplomas. – Iliustr. // Vakarų Lietuva. – 2011, spal. 18–24 (Nr. 42), p. 3.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka