ŠILINGAS STASYS [1885 11 23 Vilniuje – 1962 11 13 Kelmėje; 1999 08 27 perlaidotas Ilguvos kapinėse (Šakių r.)], teisininkas, visuomenės veikėjas, literatas.

1919–1941 m. gyveno Kaune.

1919 01 02 Lietuvos Vyriausybei persikėlus iš Vilniaus į Kauną, S. Šilingas su šeima įsikūrė laikinojoje sostinėje. 1919–1920 m. ėjo Lietuvos Valstybės tarybos pirmininko pareigas. 1920–1926 m. dirbo advokatu. 1922–1926 m. – I ir II Seimo Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas, 1926–1928 m. ir 1934–1938 m. – Teisingumo ministras, 1928–1938 m. – Lietuvos Respublikos Valstybės tarybos pirmininkas. Jo iniciatyva parengti Teismų santvarkos, Tautai ir valstybei saugoti, Spaudos ir kt. įstatymai. Laikomas vienu pagrindinių 1938 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos parengėjų.
S. Šilingas visada domėjosi ir rūpinosi Lietuvos kultūra, menu, jų paveldu. Nuo 1920 m. Kaune rengė meno parodas. Pats buvo sukaupęs daugiau kaip 100 dailės kūrinių. 1920 m. buvo vienas pagrindinių Lietuvos meno kūrėjų draugijos iniciatorių ir organizatorių, žurnalo „Menas“ redakcinės komisijos narys. Draugija inicijavo Operos ir Dramos vaidyklų, M. K. Čiurlionio meno galerijos, Meno mokyklos steigimą. Organizavo dailės parodas, rinko tautodailės dirbinius ir t.t. S. Šilingas buvo išrinktas Meno rūmų komisijos nariu. 1921 m. kartu su kanauninku J. Tumu-Vaižgantu ir kt. įsteigė Lietuvai pagražinti draugiją. 1922 m. tapo Lietuvos Šaulių sąjungos narys, vėliau išrinktas jos valdybos vicepirmininku ir pirmininku. 1925 m. kartu su M. Biržiška, A. Žmuidzinavičiumi ir kt. Kaune įsteigė Vilniui vaduoti sąjungą. 1927 m. buvo Lietuvių-estų draugijos steigėjas, valdybos narys, kurį laiką – pirmininkas. 1930 m. aktyviai dalyvavo Vytauto Didžiojo jubiliejaus komitete ir renginiuose. 1933 m. kartu su V. Krėve, B. Sruoga, M. Dobužinskiu ir kt. įsteigė Lietuvos teatro draugiją. 1935 m. VDU skaitė valstybės teisės paskaitas. Dėl savo iškalbos buvo vadinamas „šiaurės Ciceronu“. 1938 m. iš valstybės tarnybos pasitraukė.
Savaitgaliais ir vasarą su žmona ir devyniomis dukromis apsistodavo 1925 m. pirktame Ilguvos dvaro Misiūnų palivarke (Šakių apskr.). Rusams okupavus Lietuvą, 1941 06 14 su žmona Emilija ir dukra Raminta iš Misiūnų ištremtas į Krasnojarsko krašto lagerius. 1954 m. vasarą grįžo į Kauną, bet praėjus vos trims savaitėms buvo suimtas ir ištremtas į Žitomiro srities (Ukraina) psichiškai nesveikų invalidų namus. Į Lietuvą S. Šilingas grįžo 1961 m., tačiau nepraėjus nei metams mirė ir buvo palaidotas Kelmėje, bet vykdant paskutinę jo valią, 1999 m. drauge su iš Sibiro pargabentais žmonos ir dukros palaikais perlaidotas Ilguvos kapinėse.
Už nuopelnus lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei 1931 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ir Šaulių žvaigždės ordinais, 1938 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu bei Italijos Karūnos ordino Didžiuoju Riterio Kryžiumi, 1939 m. – Šaulių žvaigždės ordino medaliu.
1922 m. „De jure“ laidoje išleistas pašto ženklas su Lietuvos Tarybos prezidiumo narių – J. Staugaičio, A. Smetonos ir S. Šilingo atvaizdais (dail. Adomas Varnas); sukurtas teisininko reljefinis portretas (skulpt. J. Zikaras). Minint 120-ąsias gimimo metines išleistas dailininko Jono Jermalavičiaus kolekcinis vokas. 2017 m. sukurtas dokumentinis vaidybinis filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: Stasys Šilingas“.
1999 m. išėjo S. Šilingo „Tautos dainų genezė“ (Vilnius), Albino Vaičiūno knygelė „Stasio Šilingo gyvenimo kelias“ (Vilnius, 2005), 2010 m. – Ramunės Dranseikaitės „Stasio Šilingo politinė ir visuomeninė veikla (1885–1962)“ (Vilnius) ir Vyto Urbono monografija „Stasys Šilingas. Gyvenimas tautai ir valstybei“ (Vilnius).

1999 10 14 įsteigta Stasio Šilingo draugija, kurios tikslas – plačiau supažindinti su šia asmenybe, jos politine, visuomenine ir kultūrine veikla, rūpintis S. Šilingo atminimo įamžinimu.

2010 m. vienai gatvei Rokuose suteiktas S. Šilingo vardas [Kauno m. sav. tarybos 2010 05 20 sprend. Nr. T-242].

nuotrauka 2012 02 15 Senamiestyje, ant pastato (T. Daugirdo g. 4) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1919–1941 m. gyveno Valstybės Tarybos pirmininkas, Seimo narys, teisingumo ministras, Sibiro kankinys Stasys Šilingas (1885–1962)“ (skulpt. Vytautas Narutis; Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 11 04 įsak. Nr. A-4136).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Duobaitė-Bumbulienė, Rasa. Lietuvos valstybininkui Stasiui Šilingui atminti. – Iliustr. // Tremtinys. – 2012, vas. 24, p. 4.
2. Juozas Zikaras. – Kaunas, 2009. – P. 145.
3. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai // Laikinoji sostinė. – 2010, geg. 29, p. 9.
4. Kilpys, Valdas. Pagerbti iškilūs šauliai. – Iliustr. // Trimitas. – 2012, Nr. 1, p. 21.
5. Kolekcionierių kampelis : Stasys Šilingas (1885 11 11–1962 11 13) : [kolekcinis vokas]. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2005, lapkr. 12, p. 3.
6. Lietuvos pašto ženklai : pašto ženklų katalogas : Nepriklausoma Respublika (1918–1940). – Vilnius, 1991. – P. 65–67.
7. Stasys Šilingas (1885–1962) / Albinas Vaičiūnas. – Portr. // Lietuvos valstybės kūrėjai. – Vilnius, 2006. – T. 2, p. 95–96.
8. Tumėnienė, Nijolė. Petras Kalpokas : [albumas]. – Vilnius, 1983. – P. 138.
9. Urbonas, Vytas. Stasys Šilingas. Gyvenimas tautai ir valstybei : monografija. – Vilnius, [2010]. – P. 227.
10. Zemlickas, Gediminas. Stasys Šilingas – tarsi iš ilgos nebūties būtų sugrįžęs (1). – Iliustr. – B. d. // Mokslo Lietuva. – 2012, kovo 8, p. 1, 6–7.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka