SAMUOLIS-SAMULEVIČIUS ANTANAS [1899 06 03 Puišiuose (Raseinių r.) – 1942 02 09 Leisine (Šveicarija), kapas nerastas; Samulevičių šeimos antkapinio paminklo Petrašiūnų kapinėse skulpt. Juozas Šlivinskas, archit. Vladas Mačys], dailininkas (tapytojas).

1901–1936 m. gyveno Kaune (išskyrus Pirmojo pasaulinio karo metus), 1937–1939 m. – Jonavos r.

1901 m. su tėvais atvyko gyventi į Kauną pas senelius. Čia ir užaugo. 1914 m. pasitraukęs į Rusiją mokėsi geležinkelininkų mokykloje. 1918 10 27 grįžo į Kauną. 1919–1921 m. tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje pradėjo lankyti piešimo kursus Liaudies namuose. 1922–1928 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, talkininkavo statant jos rūmus. A. Samuolis buvo vienas iš gabiausiųjų J. Vienožinskio mokinių. Uždarbiavo retušuodamas portretus, o 1925 m. vasarą su A. Tamošaičiu dekoravo Vandžiogalos (Kauno r.), Kunigų seminarijos ir kitas bažnyčias. Jam teko išlaikyti senelę, motiną ir sesutę. 1929 m. baigė Kauno meno mokyklą, tapybos studijų klasę. Norėjo mokytis užsienyje, bet svajones pakoregavo lėšų stoka bei studentų riaušės. Nuo 1930 m. dalyvavo „Nepriklausomųjų dailininkų draugijos“, „Ars“ grupės (kuriai priklausė 1932–1934 m.) ir kitų judėjimų parodose Pabaltijyje. 1935 m. įstojo į Lietuvių dailininkų sąjungą. Sirgo džiova. Nuo 1933 m. gydėsi tuberkuliozės sanatorijoje Aukštojoje Panemunėje. 1939 m. išvyko gydytis į Šveicariją, iš kurios nebegrįžo.
Sukūrė šešiasdešimt drobių: peizažų, portretų, natiurmortų. Garsiausi jo paveikslai: „Skurdas“ (1929), „Moteris su vaiku“ (1930), „Priemiestis“ (1931), „Baltoji obelis“ (1932), „Saulėgrąžos“ (1933), „Autoportretas su teptukais“ ir kt. Kūriniai saugomi M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Skulptorius Juozas Mikėnas sukūrė savo bičiulio A. Samuolio biustą ir bareljefą. Išleisti jam skirti leidiniai: „Antanas Samuolis: 24 reprodukcijos“ (Vilnius, 1967), „Dailininko Antano Samuolio kūrinių parodos katalogas“ (Kaunas, 1974), „Antano Samuolio kūrybos parodos, skirtos 80-osioms metinėms pažymėti, katalogas“ (Kaunas, 1979).
Raimundas Samulevičius parašė knygą „Baltoji obelis: apybraiža apie dailininką A. Samuolį“ (Vilnius, 1985). Menotyrininkas Viktoras Liutkus išleido monografiją „Antanas Samuolis“ (Vilnius, 2006). Danutė Marcinkevičienė apie J. Tumą-Vaižgantą, A. Samuolį ir garsius jo giminaičius parengė leidinį „Buvo mylimi – teliks neužmiršti...“ (Kaunas, 2007), 2012 m. – „Pūkuotukai – atspindys to Prarastojo laiko“.

nuotrauka 1967 m. Žaliakalnyje ant mažo smengančio į žemę namelio (Vaisių g. 16) buvo atidengta pirmoji atminimo lenta: „Šiame name nuo 1898 iki 1942 metų gyveno dailininkas Antanas Samuolis-Samulevičius“. 2002 m. lenta dingo.
2005 02 09 atidengta antroji memorialinė lenta: „Šiame name 1901–1939 m. gyveno ir kūrė dailininkas Antanas Samulevičius-Samuolis“ (skulpt. Algimantas Šlapikas; Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-241).

1991 m. Prauliuose (Jonavos r.) atidarytas Samulevičių memorialinis muziejus-sodyba. Brolienės S. Samulevičienės rūpesčiu atstatyta A. Samuolio klėtelė, kurioje jis gyveno ir dirbo, o dabar saugomos dailininko reprodukcijos ir asmeniniai daiktai.
1999 m., dailininko 100-osioms gimimo metinėms, skulpt. J. Šlivinskas šio muziejaus sode pastatė koplytstulpį.

Nuo 1994 m. Kaune vyksta tarptautiniai dailininkų simpoziumai (plenerai), skirti A. Samuolio atminimui. Jiems pasibaigus organizuojamos naujai sukurtų darbų parodos, beveik kasmet išleidžiami katalogai.

2012 m. vasarą Žaliakalnyje, Darbininkų ir P. Dovydaičio gatvių sankirtoje, esančiam skverui suteiktas Antano Samulevičiaus-Samuolio vardas (Kauno m. savivaldybės tarybos 2012 06 28 sprend. Nr. T-320).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Juodelienė, Violeta. Kas geriau: lentelė ar stipendija? – Portr. – Rubrika: Žvilgsnis. Redakcijos skiltis // Kauno diena. – 2012, birž. 30, p. 6.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Marcinkevičienė, Danutė. Namai, kuriuose gyvena mistika ir menas. – Iliustr. // Kauno diena. 1997, rugs. 3, p. 17.
4. Marcinkevičienė, Danutė. Pūkuotukai – atspindys to Prarastojo laiko : [atsiminimai apie Antaną Samuolį, Stasę Samulevičienę ir Raimundą Samulevičių]. – Kaunas, 2012. – P. 8, 50, 54–55.
5. Antanas Samuolis. – Iliustr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė – Vilnius, 1984. – P. 117–118.
6. Savičiūnaitė, Vida. Lentos primins garsiąją giminę. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2006, vas. 10, p. 24.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka