VAIČIŪNAS PETRAS [1890 07 11 Piliakalniuose (Jonavos r.) – 1959 06 07 Vilniuje], poetas ir dramaturgas, vertėjas.

1907–1910, 1920–1940 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

Pašalintas iš Ukmergės keturklasės mokyklos už dalyvavimą moksleivių anticariniame judėjime, 1907–1910 m. mokėsi Kauno matininkų kursuose, uždarbiavo privačiomis pamokomis. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1915 m. studijuodamas Peterburge.
1920 m. ištvėręs badą ir kitus karo sunkumus grįžo į Kauną ir susirgo dėmėtąja šiltine. Pasveikęs dirbo Teismo kandidatu, nuo gruodžio 22 d. tapo naujai įsikūrusios Dramos vaidyklos administratoriumi ir iždininku, repertuaro komisijos nariu bei dramaturgu. Parašė apie 20 dramų. Viena jų – „Patriotai“ – pastatyta 1926, 1954 ir 2008 m. tebėra aktuali ir dabar. Tarpukariu išleido eilėraščių rinkinius „Rasoti spinduliai“, (1923), „Tekanti saulė“ (1925), „Gimtuoju vieškeliu“ (1927), „Saulės lobis“ (1935) ir kt. Jo dramos buvo statomos ne tik Valstybės teatre, bet ir kitose Lietuvos ir JAV lietuvių scenose, kūriniai spausdinami leidiniuose: „Ateitis“, „Gaisai“, „Naujoji Romuva“, „Židinys“, „Vairas“ ir kt.
1935–1939 m. buvo VDU tautosakos komisijos sekretorius. 1934 m. išleido „Aukštaičių pasakas“ su dail. K. Šimonio iliustracijomis. Išvertė K. Hamsuno, F. Šilerio, H. Ibseno, O. Vaildo, Sofoklio ir kt. autorių dramos kūrinių. Jo giesmė „Ei pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim“ 1930–1939 m. laikotarpiu buvo tapusi tautiniu himnu. Nuo 1941 m. gyveno Vilniuje. P. Vaičiūno archyvas saugomas LMA bibliotekos, kurios direktoriumi dirbo iki 1945 m., rankraštyne.
1937 m. rašytojas apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. 1932 m. buvo sukurtas P. Vaičiūno biustas (skulpt. Rapolas Jachimavičius), 1934–1936 m. – bareljefas (skulpt. J. Zikaras), 1944 m. – portretinis bareljefas (skulpt. Petras Aleksandravičius).
Reda Pabarčienė parašė monografiją „Petro Vaičiūno pasaulis“ (Vilnius, 1996).

1967 m. gimtuosiuose Piliakalniuose (Jonavos r.) įkurtas memorialinis muziejus, kuris 1989 m. tapo Jonavos krašto muziejaus padaliniu.

nuotrauka 1968 m. Kauno centre ant namo (Gedimino g. 31) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1930–1940 m. gyveno dramaturgas ir poetas Petras Vaičiūnas (LDT VK 1965 12 08 nut. Nr. 712). Lenta nuimta.

1990 07 11 minint P. Vaičiūno 100-ąsias gimimo metines Jonavoje pastatytas paminklinis biustas (skulpt. Vladas Vildžiūnas, archit. Rimantas Dičius).

1990 07 11 Panoterių miestelio (Jonavos r.) gatvė pavadinta rašytojo vardu; ant namo Nr. 2A pritvirtinta lenta su jo gimtinės bareljefu: „Petras Vaičiūnas /1890–1959/ poetas, dramaturgas“ (medyje išraižė J. Listvina, išliejo K. Šimkus). Panoterių pagrindinė mokykla pavadinta dramaturgo vardu, joje atidengtas bareljefas „Petras Vaičiūnas“ (skulpt. Vladas Vildžiūnas). 1997 m. ten įsikūrė „vaičiūniečių“ klubas.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Jachimavičius R. Petro Vaičiūno biustas // Šviesos keliai. – 1932, Nr. 1, p. 62.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Vaičiūnas Petras. – Portr. // Jonavos krašto žmonės. – Jonava, 2000. – P. 179–181.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka