CVIRKA PETRAS [1909 03 25 Klangiuose (Jurbarko r.) – 1947 05 02 Vilniuje], rašytojas, vertėjas.

1926–1940 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1926–1930 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1930–1931 m. bendradarbiavo literatūriniame antifašistiniame žurnale „Trečias frontas“. 1927–1939 m. vienas ir kartu su kitais autoriais iš prancūzų ir rusų kalbų išvertė 9 knygas ir 34 mažesnius kūrinius.
Kaune parašė apsakymų rinkinius vaikams „Rainiukai“ (1934), „Cukriniai avinėliai“ (1935), romanus „Frank Kruk“ (1934), „Žemė maitintoja“ (1935), „Meisteris ir sūnūs“ (1936), apsakymų rinkinį „Kasdienės istorijos“ (1938).
1959 m. buvo išleistas jam skirtas pašto ženklas (dail. S. Savjalovas). 1968 m. pagal Rimtauto Šilinio scenarijų sukurtas dokumentinis filmas „Cvirka“ (rež. Robertas Verba).
Išleista knygų: Petro Bražėno „Petras Cvirka“ (Vilnius, 1998), „Petras Cvirka – mūsų amžininkas“ (Vilnius, 1979), „Atsiminimai apie Petrą Cvirką“ (Vilnius, 1969); Juozo Jusaičio „Petras Cvirka“ (Kaunas, 1979,1989), Gasparo Aleksos „Baik cirkus, Cvirka!“ (Vilnius, [2021]).

nuotrauka 1949 05 09 prie namo (K. Donelaičio g. 13) buvo atidengta memorialinė lenta: „Šių namų rūsyje 1934–1935 m. gyveno Petras Cvirka“. 1951 03 20 name atidarytas (įsteigtas 1948 m.) P. Cvirkos memorialinis muziejus (1991 m. uždarytas). 1959 m. greta pastato pastatytas P. Cvirkos paminklinis biustas (skulpt. Viktoras Palys). 2021 12 08 jis nukeltas ir saugomas Vaikų literatūros muziejaus patalpose esančiame kambarėlyje, kuriame 1934–1935 m. P. Cvirka gyveno.

1949 m. Naujamiestyje, Trakų gatvė buvo pavadinta P. Cvirkos vardu (po 1988 m. pavadinimas pakeistas į Trakų gatvę). Taip pat P. Cvirkos vardu pavadinta gatvė Kulautuvoje (Kauno r.).

1957 m. prie namo Aukštojoje Fredoje (K. Grybausko g. 3) atidengta memorialinė lenta: „Šiuose namuose 1935–1940 m. gyveno Petras Cvirka. Čia buvo baigta rašyti „Žemė maitintoja“ ir parašytos knygos „Cukriniai avinėliai“, „Meisteris ir sūnūs“, „Kasdieninės istorijos“.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Atidengta memorialinė lenta P. Cvirkai // Literatūra ir menas. – 1957, geg. 11.
2. Čižinauskaitė, Greta. Raudonosios dėmės Kauno žemėlapyje. – Vilmanto Raupelio nuotr. // Kauno diena. – 2017, gruod. 19, p. 1–3.
3. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Liaudžiūnas, V. Memorialinė Petro Cvirkos lenta // Tarybų Lietuva. – 1949, geg. 11.
5. Petro Cvirkos paminklas – biustas // Tiesa. – 1959, geg. 5; Pergalė. – 1959, Nr. 6, p. 189.
6. Vairas-Račkauskas, Karolis. Pagerbė P. Cvirką // Kauno tiesa. – 1957, geg. 8.
7. Vilnonytė, Valerija; Lukošiūnas, Algimantas. Petras Cvirka: bibliografija. – Vilnius, 1974. – P. 536–562.
8. Petras Cvirka / Aldona Kairienė. – Portr. // Aleksote paliktos pėdos. – Kaunas, 2002. – P. 81–82.
9. Vėjūnė, Inytė. Paminklo rašytojui Petrui Cvirkai nebeliks? M. Patašiaus nuotr. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2018, geg. 5, p. 3.
10. Šileikė, Edita. Neliko P. Cvirkos biusto. – Iliustr. // Kauno diena. – 2021, gruod. 9, p. 1, 4–5.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka