KAIRYS STEPONAS, tikroji pavardė Tumasonis [1879 01 02 Užunvėžiuose (Anykščių r.) – 1964 12 16 Niujorke (JAV); 1996 07 18 urna su jo palaikais perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse, Leonų šeimos kape], politikas, inžinierius, profesorius, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras.

1919–1944 m. gyveno Kaune.

1906, 1907 m. lankėsi Kaune renkant atstovus į Rusijos dūmą. 1918 02 16 dalyvavo Vilniuje pasirašant Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Buvo Steigiamojo ir kitų Lietuvos seimų narys, Socialdemokratų frakcijos pirmininkas. 1919 m. išrinktas Lietuvos vyriausybės tiekimo ir maitinimo ministru, priklausė masonų ložei. 1919–1933 m. redagavo „Socialdemokratą“; rašė straipsnius „Naujajai gadynei“, „Skardui“ ir kitiems leidiniams politikos, technikos bei literatūros klausimais.
1922 m. Kauno m. savivaldybė jam pavedė imtis miesto vandentiekio ir kanalizacijos statybos. 1923–1938 m. S. Kairys dirbo Kauno vandentiekio ir kanalizacijos skyriaus vedėju, rengė projektus. 1924 m. jam vadovaujant pradėti Kauno kanalizacijos tiesimo darbai, o 1928 m. – Kauno vandentiekio statyba. Prieš tai S. Kairys kartu su kitais kruopščiai ištyrė miestą bei apylinkes ir sudarė išsamų parengiamųjų darbų planą. 1933 m. P. Vileišio aikštėje atidarytos vandentiekio stoties inžinerinę dalį suprojektavo S. Kairys, architektūrinę – S. Kudokas.
1923–1939 m. buvo Lietuvos universiteto Technikos fakulteto Hidrotechnikos katedros privatdocentas ir dėstė vandentiekio ir kanalizacijos disciplinas. 1939 m. jam suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus vardas. 1940 m. Kauno universiteto Technikos fakultete susikūrė Miestų sanitarijos katedra, kuriai S. Kairys vadovavo. Tais pačiais metais jam suteiktas inžinerijos daktaro laipsnis. 1941–1943 m. buvo Statybos fakulteto dekanas. 1939 m. išleido vadovėlį „Miestų kanalizacija“. 1943 m. įsijungė į Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK) Kaune ir buvo išrinktas jo pirmininku. 1944 m., prisidengęs ūkininko J. Kaminsko pavarde, pasitraukė į Vakarus, 1951 m. – į JAV.
1995 02 16 serijoje „Lietuvos nepriklausomybės diena“ išleistas jam skirtas pašto ženklas (dail. Jokūbas Zovė). S. Kairys pristatytas TV dokumentiniame cikle „Laikinosios sostinės fenomenas“ (scenarijaus autorė Audronė Kosciuškienė, 2016 m.). 2018 09 08 Žalgirio pergalės parke (Kauno r.) signatarų garbei pasodinta ąžuolų alėja (archit. Stanislovas Kalinka).
Parašytos monografijos: Juozo Stražnicko „Žygis: Steponas Kairys – inžinierius, mokslininkas, kūrėjas“ (Kaunas, 1999) bei Gedimino Ilgūno „Steponas Kairys“ (Vilnius, 2003). 2018 m. išleista Dobilo Kirvelio „Stepono Kairio, Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos valstybės vizija“ (Vilnius).

1940 m. už sanitarinių įrengimų statybą Lietuvoje, jam suteiktas Kauno universiteto garbės daktaro vardas.

nuotrauka 1996 05 12 ant namo miesto centre (K. Donelaičio g. 77) buvo atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1929–1943 m. gyveno Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Steigiamojo Seimo narys, žymus vandentiekio ir kanalizacijos specialistas, VDU profesorius, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas Steponas Kairys. Mirė 1964 m. Niujorke“ (skulpt. Kazys Švažas, archit. Jonas Lukšė; Kauno m. mero 1995 04 06 potv. Nr. 233).
Tą pačią dieną atminimo lenta buvo atidengta ir ant S. Kairio vasarnamio Fredoje (Gamtos g. 7; skulpt. Kazys Švažas, archit. Jonas Lukšė). Pasikeitus savininkams ir rekonstruojant namą, lenta laikinai nuimta.

nuotrauka 1996 07 18 Žaliakalnyje (Aukštaičių g. 43) prie specialiosios paskirties bendrovės „Kauno vandenys“ jam pastatytas paminklinis biustas (skulpt. Stasys Žirgulis). Buvo pavogtas, 2003 m. atstatytas.

1997 m. viena Aleksoto mikrorajono gatvė Birutėje pavadinta S. Kairio vardu (Kauno m. mero 1995 04 06 potv. Nr. 233; Kauno m. sav. tarybos 2014 10 16 sprend. Nr. T-520).

1999 01 06 pažymint 120-ąsias Stepono Kairio gimimo metines, KTU Cheminių technologijų fakulteto Inžinerinės technologijos katedroje (Radvilėnų pl. 19) atidaryta Aplinkos tyrimų laboratorija. Jo garbei atidengtas skulptūrinis ženklas (skulpt. Robertas Antinis).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Bielinis, Jurgis. Tau, Lietuva. – Portr. // Kauno diena. – 1996, saus. 8, p. 17.
2. Kairienė, Vida. Įamžintas žymaus prieškario Lietuvos veikėjo prof. Stepono Kairio atminimas // Kauno diena. – 1996, geg. 15, p. 8.
3. S. Kairio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 80–81.
4. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
5. Misevičius, Vilius. Prisiminkime Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą profesorių Steponą Kairį. – Portr. // Kauno diena. – 1998, gruod. 30, p. 26.
6. Pabaiga žygiui // Žygis: Steponas Kairys – inžinierius, mokslininkas, kūrėjas / Juozas Stražnickas. – Kaunas, 1999. – P. 339.
7. Žalgirio pergalės parkas : Kauno rajone, 2018–2020 metais / Gintautas Tamulaitis, Aleksandras Vitkus. – Kaunas : Eurispauda, 2020 (Kaunas : Eurispauda). – P. 12–15, 26–27.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka