MEKAS KAROLIS [1906 11 13 Aukštelkuose (Radviliškio r.) – 1993 01 02 Vilniuje; palaidotas Kauno Romainių kapinėse], archeologas, etnografas, muziejininkas, konservatorius.

1926–1941 m. (išskyrus studijų Stokholme metus), 1954–1984 m. gyveno Kaune.

Baigęs Kėdainių gimnaziją, 1926 m. įstojo į LU Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos skyrių.
1931 05 01 pradėjo dirbti Kauno miesto muziejaus konservatoriumi. Tais pačiais metais pradėjo archeologo darbą. Dalyvavo Dovainionių, Impilties ir kt. piliakalnių tyrinėjimuose. 1931–1932 m. talkino kasinėjant Kauno pilį.
1934–1939 m. studijavo Stokholmo universitete, kur įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1939–1941 m. dirbo Švietimo ministerijoje, rūpinosi liaudies buities muziejaus steigimu, vėliau paskirtas muziejų inspektoriumi.
1941 m. pavasarį persikėlė į Vilnių.
Grįžęs į Kauną, 1954–1984 m. dirbo M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Daugiau kaip 20 metų paskyrė Kauno pilies ir senamiesčio tyrinėjimams. 1973 m. Kauno rotušės aikštėje atkasė devynias XV a. vaško lydymo krosnis, paneigė teiginį Kauno miestą buvus jau XI a.
Paskelbta apie keliasdešimt jo straipsnių.
1976 m. K. Mekui suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas.

2007 m. projektuotai gatvei Romainiuose suteiktas K. Meko vardas [KMS tarybos 2007 03 29 sprend. Nr. T-133].

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Aktualūs Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimai // Laikinoji sostinė. – 2007, bal. 27, p. 8.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka