LAZDYNŲ PELĖDA, tikroji pavardė Marija Ivanauskaitė-Lastaukienė [1872 06 01 Šiauliuose – 1957 07 19 Kaune; palaidota Petrašiūnų kapinėse. 1959 m. pastatyto antkapinio biusto dail. J. Burneika, archit. V. Gabriūnas], prozininkė.

1938–[1941], 1948–1957 m. gyveno Kaune.

Mokėsi namuose pas tėvą. Būdama 17 metų eilėraščius pradėjo kurti lenkiškai. Lietuvių spaudai paskatino rašyti sesuo ir Povilas Višinskis. Rašė lenkiškai, o į lietuvių kalbą jos raštus vertė sesuo Sofija. Šie darbai buvo skelbiami bendru abiejų seserų slapyvardžiu – Lazdynų Pelėda. Po sesers mirties (1926 m.) Marija rašė lietuviškai, išleido kelias knygas tuo pačiu pseudonimu.
Lazdynų Pelėda – unikalus reiškinys lietuvių literatūros istorijoje. Dvi seserys Ivanauskaitės – Sofija Pšibiliauskienė ir Marija Lastauskienė – XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje savo prozos kūrinius – apsakymus, apysakas, romanus – pasirašydavo ir leido bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu. Kai kurių Lazdynų Pelėdos kūrinių autorystė visiškai nenustatyta.
1938 m. ji persikėlė gyventi į Kauną, kur aktyviai dirbo literatūrinį darbą. Nuo 1948 m. iki mirties gyveno Kaune, K. Donelaičio g. 56B. Šiame bute dažnai svečiuodavosi rašytojai Ieva Simonaitytė, Adomas Lastas, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius ir kiti.
Marija Lastauskienė parašė romanus: „Šviesuliai ir šešėliai“ (1925 išsp. laikr. „Klaipėdos žinios“), „Praeities šmėklos“ (1996); apysakas: „Auka“ (1907), „Radybos“ (1930), „Šiaurės sostinėje“ (1955; 1972) ir daugelį kitų literatūrinių kūrinių.
[1950] m. jai suteiktas LSSR nusipelniusios meno veikėjos vardas. Nuo 1995 m. rudens Vilniuje jos atminimą įamžina paminklas „Seserys" (skulpt. Dalia Matulaitė). Nemaža rašytojos kūrybinio palikimo dalis ir autentiški dokumentai saugomi Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune.

1967 m. prie namo (K. Donelaičio g. 56B, vėliau V. Putvinskio g. 39) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1948–1957 m. gyveno rašytoja Marija Lastauskienė-Lazdynų Pelėda“ (Kauno m. LDT VK 1965 12 08 sprend. Nr. 712). Lenta pavogta. 2021 m. lapkričio mėn. atstatyta.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
2. Pastarnavičius J. Viskas mena rašytoją. – Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1968, lapkr. 13.
3. KMS administracijos Kultūros paveldo skyriaus informacija [2021 11 17].




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka