MIKNEVIČIUS VACLOVAS [1910 07 26 Zanėnuose (Molėtų r.) – 1989 07 12 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse; antkapinio paminklo autorius – V. Miknevičius, bareljefo skulpt. Bronius Zalensas], dailiosios keramikos pradininkas, nusipelnęs Lietuvos meno veikėjas.

1928–1989 m. gyveno Kaune.

1928 m. baigęs Giedraičių progimnaziją, atvažiavo mokytis į Kauną, tačiau stojamųjų egzaminų į Meno mokyklą neišlaikė. Vienerius metus mokėsi Kauno komercinėje gimnazijoje. 1930–1936 m. – Kauno meno mokykloje, 1932–1934 m. – Keramikos studijoje.
Pradėjęs studijuoti įsidarbino „Marginių“ amatų bendrovėje. Dirbo Kauno I valstybinės amatų mokyklos mokytoju. Dėstė formavimą ir dekoravimą, vadovavo praktikos darbams. Sukūrė įvairių vazų, servizų ir kitų dekoratyvinės plastikos kūrinių. 1935 m., 1936 m. kartu su V. Manomaičiu Kaune surengė savo darbų parodą. 1937 m. dalyvavo Tarptautinėje parodoje Paryžiuje, kur už servizą vynui buvo apdovanotas aukso medaliu. 1938 m. dalyvavo parodoje Berlyne, 1939 m. – Niujorke.
V. Miknevičius buvo ne tik kūrėjas, bet ir keramikos pramonės organizatorius, technologas bei eksperimentuotojas. 1940 m. su kitais kolegomis įkūrė Kauno „Dailės“ kooperatyvo dailiosios keramikos dirbtuvę ir 19 metų jai vadovavo, vėliau dirbo dailininku. 1945–1946 m. buvo Kauno „Dailės“ kombinato keramikos dirbtuvių technikos ir meno vadovas, 1947–1959 m. – Keramikos ateljė vyriausiasis meistras. 1954 m. su kitais dailininkais apipavidalino Lietuvos paviljoną SSRS pasiekimų parodoje Maskvoje, suprojektavo keramikos cechus Tbilisyje (1958) ir Alma Atoje (1964). Gamyboje įdiegė į geležingą molį, švino neturinčias glazūras.
V. Miknevičius sukūrė apie 800 keramikos darbų. Kaune apipavidalino kavinės „Tulpė“ (1956), Centrinio knygyno (1957) interjerus. 1958 m. su kitais „Dailės“ kombinato keramikais Tarptautinei parodai Briuselyje pagamino unikalių kūrinių kolekciją, kuri buvo apdovanota aukso medaliu. Paminėtini jo darbai: sodo keramikos skulptūrų grupė „Grybų šeima“ (1965), sieninis pano „Šilko“ kombinato vestibiuliui (1978), Veterinarijos akademiją puošianti kompozicija „Žalgiris“ (1969). 1982 m. dailininko namo kieme Vilijampolėje iškilo originalių stogastulpių kompleksas „Manoji Lietuva“, skirtas didiesiems Lietuvos miestams.
Nuo 1959 m. V. Miknevičius atsisakė pareigų „Dailės“ kombinate ir atsidėjo kūrybiniam darbui. 1961–1964 m. vadovavo dailininkų sąjungos Kauno skyriaus taikomosios ir dekoratyvinės dailės sekcijai. Išleido knygelę „Dailioji keramika. Dailės ir technologijos darbai“ (Vilnius, 1970). 1960 m., 1970 m. bei 1990 m. buvo išleisti jo jubiliejinių parodų katalogai.
V. Miknevičius buvo labai aistringas Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos sirgalius. 1979 m. sukūrė skulptūrinę grupę „Žalgiriečiai“, kurioje originaliai vaizduojami žirgai, išdėstyti apie pagrindinę skulptūrą – Arvydo Sabonio ranką su kamuoliu.
Už ilgametį kūrybinį darbą ir nuopelnus organizuojant keramikos pramonę, 1980 m. dailininkui buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos meno veikėjo garbės vardas.
Monografijas apie dailininką parašė Rūta Purvinaitė „Vaclovas Miknevičius“ (Vilnius, 1986) ir žmona Elena Miknevičienė (knyga neišleista). 2020 m. išleista Raimondos Simanaitienės knyga „Pėdsakai molyje : [Vaclovas Miknevičius, 1910–1989]“ (Vilnius–Kaunas).

nuotrauka 1961 m., kai dailininkas pasistatė savo namą (Panerių g. 79A), jame pradėjo veikti privatus muziejus, kuriame be keramikos dirbinių saugoma apie 200 V. Miknevičiaus akvarelės kūrinių bei jo asmeninis archyvas.
1989 m. ant namo atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1961–1989 m. gyveno dailininkas Vaclovas Miknevičius“ (skulpt. Bronius Zalensas).

nuotrauka 2001 m. ant raudonų plytų pastato Vilijampolėje (Jurbarko g. 2) buvo prikabinta medinė memorialinė lenta: „Šiame pastate nuo 1944 m. pradėjo veikti dailininko Vaclovo Miknevičiaus vadovaujama keramikos dirbtuvė. Joje dirbo lietuvių profesionaliosios keramikos pradininkai: prof. Liudvikas Strolis, prof. Jonas Mikėnas, Valdemaras Manomaitis“ (dail. V. Riaubienė; Kauno m. mero 2001 08 08 potv. Nr. 326). Pastato viduje kabo V. Miknevičiaus portretinis bareljefas.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Gečiauskienė, Vėjūnė. Keramikos meistro darbai nepamiršti. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2000, rugp. 8, p. 7.
2. Gudanavičius, Stasys. Mokėjęs prakalbinti lietuvišką molį. – Iliustr. // Kauno diena. – 1992, liep. 16, p. 4.
3. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Macijauskienė, Marija. Kai gieda vieversys // Kauno diena. – 1996, gruod. 16, p. 17.
5. Manoji Lietuva. – Iliustr. // Gimtasis kraštas. – 1982, birž. 24, p. 2.
6. Simanaitienė, Raimonda. Dailininko pėdsakai molyje. – Iliustr. // Kauno diena. – 2020, kovo 27, priedas „Santaka“, p. 2–3.
7. Pėdsakai molyje : [Vaclovas Miknevičius, 1910–1989] / Raimonda Simanaitienė. – Vilnius–Kaunas, 2020. – P. 167.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka