ŠKĖMA ANTANAS [1910 11 29 Lodzėje (Lenkija) – 1961 08 11 Yst Kokalike (JAV)], išeivijos rašytojas-modernistas, dramaturgas, aktorius ir režisierius.

1925–1940 m. gyveno Kaune.

1925–1929 m. mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, kurią baigęs įstojo į LU Medicinos fakultetą. 1931 m. perėjo į VDU Teisių fakultetą.
1929 m. dienraštyje „Lietuvos aidas“ išspausdino savo pirmąją novelę „Baimė“. 1935 m. įstojo į Vlado Sipavičiaus dramos studiją. 1936–1940 m. buvo Vaidilos ir Valstybės teatrų aktorius ir režisierius, vaidino beveik visuose tuo metu statytuose spektakliuose. Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime.
1940 m. su režisieriaus R. Juknevičiaus grupe persikėlė į Vilnių. 1941–1944 m. rašė tekstus radijo vaidinimams valstybiniame radiofone. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1947 m. išleido novelių rinkinį „Nuodėguliai ir kibirkštys“. 1949 m. emigravo į JAV. Žuvo autokatastrofoje.
Amerikoje išleido novelių rinkinius „Šventoji Inga“ (1952) bei „Čelesta“ (1960), romaną „Balta drobulė“ (1958), kuris įtrauktas į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų programas. Kūriniai autobiografiški, juose dažnai minimas Kaunas. Išleisti trys A. Škėmos „Raštų“ tomai (Chicago, 1985). Lietuvoje išleistas „Rinktinių raštų“ dvitomis.
Leidykla „Baltos lankos“ išleido Loretos Mačianskaitės parengtą studiją „Antanas Škėma“ (Vilnius, 2003).

1993 m. Aleksoto mikrorajone buvusi Vairo gatvė pavadinta jo vardu (Kauno m. mero 1993 06 18 potv. Nr. 615).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Kauno gatvių sąrašas.
2. Škėmos g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 155–156.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka