SANTVARAS STASYS, tikroji pavardė Zaleckis [1902 05 27 Rūstekoniuose (Jurbarko r.) – 1991 04 12 Bostone (JAV); 2004 09 28 urna su palaikais perlaidota Petrašiūnų kapinėse], dainininkas, poetas, dramaturgas.

[1918]–1927 m., 1932–1944 m. gyveno Kaune.

Mokėsi „Saulės“ ir „Aušros“ gimnazijose. 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. periodikoje pasirodė pirmieji jo eilėraščiai. 1922–1923 m. mokėsi karių brandos atestato kursuose, tarnavo intendantūroje, dirbo Eltoje. 1922–1923 m. lankė A. Sutkaus vadovaujamą Tautos teatro vaidybos studiją; buvo jos ir „Vilkolakio“ teatro administratorius. 1924 m. išleido pirmąją knygelę „Saulėtekio maldos“, kurią su savo autografu padovanojo Maironiui. 1926–1931 m. dainavimo mokėsi Klaipėdos, o vėliau – Milano konservatorijose. Tuo pačiu buvo „Lietuvos aido“ korespondentas Italijoje.
Grįžęs į Kauną 1932–1934 m. buvo Valstybės teatro operos solistas, vėliau – aukštos kvalifikacijos libretų vertėjas, kalbos prižiūrėtojas siekęs, kad vertimas skambėtų ne blogiau už originalą. Parašė alegorines dramas „Saulytė“ (1923) ir „Minių mylimoji“ (1926), operų libretus. Šimkaus operai „Pagirėnai“ bei J. Pakalnio baletui „Sužadėtinė“. Jo pjesė „Žvejai“, Kaune pastatyta 1926 m., turėjo didelį pasisekimą ir vėliau. Vydragos slapyvardžiu išleido poezijos rinkinius „Saulėtekio maldos“ (1924), „Pakalnių debesys“ (1936), „Giesmė apie saulę ir sielą“ (1939). Vertė Aspazijos, J. Rainio, O. Milašiaus kūrybą. Buvo ilgametis Lietuvos rašytojų draugijos pirmininkas, nuo 1936 m. priklausė Žemaičių rašytojų sambūriui. 1940–1941 m. S. Santvaras dirbo fonetikos ir tarties dėstytoju Kauno konservatorijoje. 1941 m. buvo Kauno valstybinio dramos, o 1943 m. – Jaunimo teatro direktorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. – į JAV.
100-osioms gimimo metinėms aktorė Rūta Staliliūnaitė parengė literatūrines programas „Atviri langai“ ir „Buvimo niekad negana“. Lietuvoje ir išeivijoje išleista 16 jo knygų. Kaune išleistas rinkinys „Dar ir dabar“ (1994) bei Raštai (1996–1997). Didelė lietuviškoji rašytojo asmeninės bibliotekos dalis saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje bei Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Taip pat išleista Juozo Kundroto monografija „Atsigręžęs į šviesą: Stasio Santvaro gyvenimo ir kūrybos atšvaitai“ (Kaunas, 2002) ir „Skyrė ir jungė Atlantas : apsakymai, arba Improvizacijos poeto Stasio Santvaro gyvenimo motyvais“ (Kaunas, 2011), o 2012 m. – Danguolės Kazlauskienės ir Irenos Griškonytės sudaryta „Stasys Santvaras. Bibliografinė rodyklė (1921–2012)“ (Kaunas).

1992 m. Kauno apskrities viešoji biblioteka ir Jurbarko r. savivaldybė įkūrė S. Santvaro broliją, kuri atlieka didelį darbą prikeliant ir saugant poeto atminimą Lietuvoje. Pažymint jubiliejines rašytojo gimimo metines Brolijos iniciatyva buvo rengiami literatūros vakarai Vilniuje, Kaune bei Jurbarko rajone. Tėviškėje pastatytas stogastulpis (tautodail. Vaclovas Dubikaltis). S. Santvaro vardu pavadinta Klausučių pagrindinė mokykla.

1993 m. Aleksoto mikrorajone, Birutėje buvusi L. Tolstojaus gatvė pavadinta S. Santvaro vardu (Kauno m. mero 1993 06 18 potv. Nr. 615).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Pratarmė // Atsigręžęs į šviesą: Stasio Santvaro gyvenimo ir kūrybos atšvaitai / Juozas Kundrotas. – Kaunas, 2002. – P. 5–7.
2. S. Santvaras. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 138–139.