SIMONAITYTĖ IEVA [1897 01 23 Vanaguose (Klaipėdos r.) – 1978 08 27 Vilniuje], rašytoja.

1939–1963 m. gyveno Kaune.

1935 m. kaip liudytoja dalyvavo Kaune vykusioje Klaipėdos nacionalsocialistų byloje. Dažnai tekdavo atvažiuoti į Kauną leidžiant „Aukštujų Šimonių likimą“ (1935), už kurį jai 1936 02 16 iškilmingai Valstybės teatre buvo įteikta Valstybinė premija. 1938 m. priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą.
1939 m. Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą I. Simonaitytė persikėlė gyventi į Kauną. Laikinai prisiglaudė pas S. Čiurlionienę, vėliau apsigyveno Žaliakalnyje. Dirbo Maitinimo valdyboje mašininke ir vertėja. Įskųsta trumpam pateko į kalėjimą. Kai atvažiuodavo pastorius, lankydavosi Evangelikų bažnyčioje. Gyveno uždarai, tačiau šiltai sutikdavo į Kauną atvykusius klaipėdiškius. Vokiečių okupacijos metais buvo persekiojama, jos knygos išimtos iš knygynų ir bibliotekų. Prisiekė nerašyti, kol okupantai paliks Lietuvą, ir kaip rašytoja tylėjo. Gydėsi Birštone bei Kauno klinikose. Pokario metais bendravo su kitais rašytojais, dalyvaudavo literatūros vakaruose, buvo renkama į Kauno miesto tarybą.
Lietuvių prozoje I. Simonaitytė yra žymiausia Mažosios Lietuvos gyvenimo vaizduotoja. Kaune ji rašė apysakas, išleido romaną „Be tėvo“ (1941). Čia užbaigtas jos dvidešimties metų darbas – „Vilius Karalius“ (t. 2, 1956), kuris 1958 m. buvo premijuotas valstybine premija, išleisti Raštai, 6 t. (1958), parašyta autobiografinė trilogija „...O buvo taip“ (1960) ir kt.
1963 m. I. Simonaitytė persikėlė į Vilnių.
1965 m. jai buvo suteiktas Lietuvos liaudies rašytojos vardas. 1970 m. sukurtas dokumentinis filmas „Ieva Simonaitytė“ (rež. Robertas Verba). 1997 m. pažymint 100-ąsias gimimo metines, serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas 0,5 Lt vertės pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė). 2017 m. sukurta dokumentinė apybraiža „Ėvė. Mažosios Lietuvos rašytoja“ (scenarijaus autorė Ingrida Daraškevičiūtė). 2017-ieji ir 2022-ieji paskelbti Ievos Simonaitytės metais.
Roma Dambrauskaitė-Brogienė išleido monografiją „Ieva Simonaitytė“ (Vilnius, 1968), o Vytautas Kubilius – „Ievos Simonaitytės kūryba: monografija“ (Vilnius, 1987). Ona Pajedaitė parengė rašytinį ir fotografuotą portretą „Ji buvo Simonaitytė: albumas“ (Vilnius, 1997). Gargždietis Vytautas Rimavičius parengė net 8 prisiminimų, nuotraukų ir eilėraščių leidinius (1990–1996), skirtus rašytojai. Prof. Domas Kaunas išleido knygą „Klaipėdiškė: susitikimų ir pokalbių su Ieva Simonaityte užrašai“ (Vilnius, 1997), Edita Barauskienė – „Vyžeikių karalienė: pasakojimai apie Ievą Simonaitytę“ (Vilnius, 1998), Bernardas Aleknavičius – gausiai fotografijomis iliustruotą prisiminimų knygą „Vakarė žvaigždė“ (Klaipėda, 1998). 2018 m. išleista knyga „Aš esu Etmės Evė : Ieva Simonaitytė amžininkų atsiminimuose, liudijimuose ir mintijimuose“ (sud. Domas Kaunas, Vilnius).

nuotrauka 1992 01 23, minint 95-ąsias gimimo metines, Žaliakalnyje ant „rašytojų namo“ (Dainavos g. 5/3 Dzūkų g.) atidengta memorialinė lenta su horeljefu: „Šiame name 1940–1963 m. gyveno rašytoja Ieva Simonaitytė (skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė, archit. Juozas Valentukonis) (Kauno m. LDT VK 1988 05 25 potv. Nr. 173 p.)

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Ieva Simonaitytė /1897–1978/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 156–157.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Žaliakalnyje, kur gyveno klasikė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1992, saus. 24, p. 1.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka