KRUPAVIČIUS MYKOLAS JERONIMAS [1885 10 01 Balbieriškyje (Prienų r.) – 1970 12 04 Čikagoje (JAV); 2006 09 23 palaikai perlaidoti Kauno Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje], prelatas, visuomenės veikėjas, VLIK’o pirmininkas.

1919–1929 m. gyveno Kaune.

Nuo 1919 m. pradžios dirbo prie Valstybės tarybos, Vidaus reikalų bei Žemės ūkio ministerijose. 1923–1926 m. buvo žemės ūkio ministras. Jo įgyvendintos žemės ūkio reformos metu buvo išdalinta 418 tūkst. ha dvarų žemių. Gavę jų, daug Lietuvos savanorių, bežemių ir mažažemių valstiečių tapo savarankiškais ūkininkais. M. Krupavičius buvo Steigiamojo, I, II ir III seimų narys ir vienas pirmųjų ateitininkų sąjūdžio kūrėjų. 1919–1923 m. ir 1926–1927 m. – Krikščionių demokratų partijos pirmininkas, Popiežiaus Leono XII fondo įsteigėjas ir valdybos pirmininkas.
Po 1926 m. valdžios perversmo atsidūrė opozicijoje. 1927–1929 m. studijavo Prancūzijoje. Nuo 1930 m. buvo Garliavos vikaras, Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorius, Veiverių bei Kalvarijos parapijų klebonas. 1948 m. jam buvo suteiktas prelato titulas.
M. Krupavičius redagavo leidinius: „Krikščionis demokratas“, „Laisvoji Lietuva“, „Tėvynės sargas“, bendradarbiavo daugelyje periodinių leidinių, parašė 25 knygas. Kaune išleista: „Žemės klausimas Lietuvoje“ (1919), „Į kovą už žemę ir laisvę“ (1920), „Liaudies tarnyboje“ bei „Kova už žemę ir ūkininką“ (abi 1928).
Protestuodamas prieš žydų naikinimą, Lietuvos žemių kolonizavimą bei turto nacionalizavimą, vokiečių okupacinei valdžiai įteikė du memorandumus. 1942 m. buvo suimtas, kalintas Eitkūnų bei Tilžės kalėjimuose, vėliau internuotas Vokietijoje. Amerikiečių išlaisvintas, pasiliko ten gyventi. 1945–1955 m. pirmininkavo Visos Lietuvos Išlaisvinimo komitetui (VLIK), vadovavusiam Lietuvos išlaisvinimo kovai užsienyje. 1950 m. iki gyvos galvos išrinktas Pasaulio lietuvių krikščionių demokratų sąjungos pirmininku. 1957 m. persikėlė į JAV. 1963 m. VLIK’as jam suteikė Garbės nario vardą. 2006 02 16 jis apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.
Vienuolė Ada Urbonaitė, remdamasi kunigo J. Šalčio surinkta medžiaga, 1977 m. sudarė ir mašinėle atspausdino knygą „Prelatas Mykolas Krupavičius: biografinė apybraiža“, kuri 1985 m. išėjo pogrindyje nedideliu tiražu (perleista 2001 m. ir 2006 m.). Tais pačiais metais pradėtoje leisti serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas meninis vokas su jo portretu (dail. Antanas Rimantas Šakalys).
JAV išėjo Petro Maldeikio knyga „Mykolas Krupavičius“ (Chicago, 1975) bei prisiminimų knyga „Valstybininkas politikos sūkuriuose, 1885–1970“ (Chicago, 1980). Pasaulio lietuvių bendruomenės lėšomis 1975 m. jam pastatytas antkapinis paminklas Čikagoje.
M. Krupavičiaus 120-ųjų gimimo ir 35-ųjų mirties metinių paminėjimui Lietuvoje 2005 m. susibūrusi iniciatyvinė 12 asmenų grupė organizavo įvairius renginius: literatūros parodas, mokslines konferencijas su prelato vardu susijusiose vietovėse, jaunųjų krikdemų dviračių žygį ir kt. Sukurtas dokumentinis filmas „Prelatui Mykolui Krupavičiui – 120“ (aut. Dalius Ramanauskas), kuriame buvo panaudota medžiaga iš prieš pat mirtį Čikagoje filmuotos vaizdajuostės „Šeši“. Išleista jubiliejinės konferencijos Prienuose medžiaga „Jo širdyje sutarė Dievas ir žmogus“, Mykolo Krupavičiaus „Atsiminimai“ (Vilnius, 2006). Valdas Sasnauskas ir Antanina Venckūnienė parengė knygą „Prelatas Mykolas Krupavičius: gyvenimas ir veikla“ (Kaunas, 2005); Aldona Vasiliauskienė ir Edvardas Kriščiūnas sudarė leidinį „Prelatas Mykolas Krupavičius: straipsnių rinkinys“ (Vilnius, 2007). 2010 01 16 serijoje „Žymūs žmonės“ jo garbei išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).

1992 m. Balbieriškyje (Prienų r.) jo atminimui pastatytas stogastulpis: „Kunigui, prelatui, profesoriui Mykolui Krupavičiui, 1885–1970, pirmajam nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio ministrui. Balbieriškiečiai, 1992“ (tautodail. Algimantas Sakalauskas, archit. Kęstutis Akelaitis).
2005 06 11 minint 120-ąsias gimimo ir 35-ąsias mirties metines, pastatyta ir pašventinta medinė stela (skulpt. Algimantas Sakalauskas) su įrašu: „Mykolo Krupavičiaus alėja“. Balbieriškio žemės ūkio mokyklai suteiktas Mykolo Krupavičiaus vardas.

1997 m. Rokuose jo vardu pavadinta gatvė (Kauno m. valdybos 1997 11 18 sprend. Nr. 858).

nuotrauka 2006 10 02 Kauno centre ant namo (A. Mickevičiaus g. 50/K. Donelaičio g. 48) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1923–1929 m. gyveno Steigiamojo Seimo narys, Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio ministras, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, prelatas Mykolas Krupavičius“ (skulpt. Juozas Šlivinskas; 2005 12 09 Kauno m. savivaldybės direktoriaus įsakymas Nr. A-4683).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Adomaitis, Justinas. Iškilmės prelato Mykolo Krupavičiaus gimtinėje. – Iliustr. // Naujos tėviškės žinios. – 2005, birž., 15, p. 3.
2. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 117.
3. Dėdė Mykolas Krupavičius. – Iliustr. // Sūduvos krašto šviesuoliai. – Marijampolė, 2003. – P. 36–69.
4. Filmas apie M. Krupavičių // Gyvenimas. – 2005, liep. 9, p. 2.
5. M. Krupavičiaus g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 92–93.
6. Mykolas Krupavičius /1885–1970/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 134–135.
7. Vaičiulionis, Lionginas. Prelato Mykolo Krupavičiaus įamžinimas // XXI amžius. – 2005, birž. 8, p. 8.
8. Vasiliauskienė, Aldona. Prelato Mykolo Krupavičiaus atminimas – dailininko Antano Rimanto Šakalio voke // Lietuvos aidas. – 2006, kovo 18, p. 7.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka