RAMANAUSKAS ADOLFAS-VANAGAS, RAMANAUSKIENĖ BIRUTĖ-VANDA

RAMANAUSKAS ADOLFAS-VANAGAS [1918 03 06 New Britain (JAV) – 1957 11 29 Vilniuje], pedagogas, partizanų vadas, brigados generolas.

RAMANAUSKIENĖ (MAŽEIKAITĖ) BIRUTĖ-VANDA [1924 11 12 Jackonyse – 1996 03 19 Kaune; palaidota Romainių kapinėse], partizanė.

A. Ramanauskas-Vanagas Kaune gyveno 1939–1940 m., B. Ramanauskienė – [1962/1963]–1996 m.

1939–1940 m. A. Ramanauskas-Vanagas mokėsi Kauno karo mokykloje, kurią baigė atsargos jaunesn. leitenanto laipsniu. Antrosios sovietų okupacijos metu tapo partizanu ir pasirinko „Vanago“ slapyvardį. Pradėjęs vadovauti mažam partizanų būriui nuosekliai ėjo vis aukštesnes pareigas partizanų vadovybėje. Daug dėmesio skyrė pogrindžio spaudai: organizavo leidybą, redagavo, rašė straipsnius įvairiems partizanų laikraščiams.
Mokytojaudamas Alytaus mokytojų seminarijoje susipažino su būsima žmona Birute Mažeikaite, su kuria slaptai susituokė 1945 m. B. Ramanauskienė, vyro bendramintė ir bendražygė, slapyvardžiu „Vanda“, buvo ryšininkė, daug prisidėjo prie partizaninės spaudos rengimo ir platinimo.
Nuslopinus ginkluotą pasipriešinimą, partizanų vadui su šeima teko slapstytis. Jo paieškai ir likvidavimui KGB skyrė ypač didelį dėmesį. A. Ramanauskas-Vanagas ir jo žmona Birutė buvo išduoti ir 1956 10 12 suimti Kaune. A. Ramanauskas-Vanagas sušaudytas po beveik metus trukusių fizinių ir moralinių kankinimų Vilniaus KGB kalėjime. Žmona nuteista kalėti lageriuose aštuonerius metus. Grįžusi į Lietuvą, B. Ramanauskienė buvo persekiojama. Negalėjo prisiregistruoti, gauti darbo. Vėliau dirbo daržovių parduotuvėje, spaudos kioske.
1945 m. A. Ramanauskas-Vanagas apdovanotas Narsumo, o 1946 m. – Uolumo juostele, 1949 m. – 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais, 1950 m. LLKS Tarybos prezidiumo I ir II rūšies 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę legendinis partizanas įvertintas po mirties: 1997 m. jam suteiktas kario savanorio statusas, 1998 m. – dimisijos brigados generolo laipsnis, 1998 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu, o 1999 m. – Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.
1998 m. B. Ramanauskienei pripažintas kario savanorio statusas. 2009 m. ji apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties).
Skulpt. Stanislovas Kuzma sukūrė A. Ramanausko skulptūrėlę, bronzinį ir gipsinį biustus (1998), dail. Gintautas Survila ir Antanas Račas nutapė jo portretus. 2008 m. išleisti portretiniai pašto vokai (dail. Antanas Rimantas Šakalys). 2018 m. partizanų vado 100-osioms gimimo metinėms atminti, pagamintas paauksuotas medalis.
A. Ramanauskas-Vanagas parašė atsiminimus „Partizanų gretose“, kurie 1991 m. išleisti pavadinimu „Daugel krito sūnų… : partizanų gretose“ (Vilnius, papild. leid. 1992, 1999, 2007, 2017, 2018, 2020 – „Partizanų gretose“). 1993 m. pasirodė Kajetono Juliaus Čeginsko leidinys „Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas“ (papild. leid. Kaunas, 2008), 2000 m. išleista dukros Auksės Ramanauskaitės-Skokauskienės sudaryta knygelė „Adolfas Ramanauskas-Vanagas : [1918 03 06–1957 11 29]“ (Alytus), 2007 m. – knyga „Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas tautos ir valstybės atmintyje“ (Kaunas), „Partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas = Partisan commander general Adolfas Ramanauskas-Vanagas“ (Kaunas) ir „Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas“ (Vilnius, 2008). 2010 m. išleista Mato Svajūno poema „Sušaudyti likimai“ (Lazdijai), 2018 m. – Arvydo Anušausko monografija „Aš esu Vanagas...“ (Vilnius), 2019 m. – Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės sudaryta knyga-albumas „Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“ (Vilnius).
A. Ramanausko-Vanago atminimui sukurti filmai: „Partizanai“ (rež. Edmundas Zubavičius, 1993), „Už laisvę žuvusiems mirties nėra“ (rež. Vilma Garlinskienė, 2007), dokumentinė juosta „Nenugalimas“ (scenarijaus autorė ir režisierė Agnė Zalanskaitė, 2018), dokumentinis filmas „Vanago portretas“ (rež. Vytautas V. Landsbergis, 2019), jo žmonos atminimui – dokumentinė juosta „Partizanų vado žmona“ (rež. Vilma Garlinskienė, 2009).
2018-aisiais, paskelbtais A. Ramanausko-Vanago metais, Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado palaikai iškilmingai perlaidoti spalio 6 d. Vilniaus Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone (2020 m. atidengto antkapinio paminklo autorių grupė – Algirdas Kuzma ir UAB „Arches“). LR Seimas partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą pripažino faktiniu su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.

1991 12 13 buvusi Signalo gatvė Eiguliuose pavadinta A. Ramanausko-Vanago vardu (Kauno m. mero 1991 12 13 potv. Nr. 2039).

nuotrauka 2012 10 12, minint A. Ramanausko-Vanago ir jo žmonos partizanės B. Mažeikaitės-Ramanauskienės arešto 56-ąsias ir partizanų vado sušaudymo 55-ąsias metines, suėmimo vietoje, Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtoje, atidengtas ir pašventintas paminklas bei atminimo žymuo su užrašu: „Lietuvos partizanui-generolui / Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti“ ir „Šioje vietoje 1956 m. spalio 12 d. KGB operacijos metu buvo suimtas / Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko / pirmasis pavaduotojas, ėjęs ir LLKS tarybos prezidiumo pirmininko / pareigas, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos / deklaracijos signataras, LLKS gynybos pajėgų vadas, dimisijos / brigados generolas, Vyčio kryžiaus I ir II laipsnių ordinų kavalierius / Adolfas Ramanauskas-Vanagas / ir jo žmona Lietuvos partizanė / Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė-Vanda, / po mirties apdovanota Vyčio kryžiaus ordino karininko kryžiumi“ / Partizanų vadas Vanagas sušaudytas 1957.11.29D., žmona nuteista kalėti“ (skulpt. Stasys Žirgulis; Kauno m. savivaldybės tarybos Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos 2012 09 18 posėdžio prot. Nr. PV-7 ir 2012 11 06 prot. Nr. PV-9). Prie paminklo pasodinti šeši ąžuoliukai.
2018 04 24 žemės sklypo Kalniečių g. 126 šiaurinei daliai, kur stovi paminklinis akmuo, suteiktas pavadinimas – A. Ramanausko-Vanago skveras (KMS tarybos 2018-04-24 sprend. Nr. T-176).
Prieiga per internetą: http://alkas.lt/2012/10/17/tautos-idealu-sviesoje-lietuvos-partizanu-atminimas/  [žiūrėta 2012 10 23],  http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kaune-bus-ramanausko-vanago-skveras-860636  [žiūrėta 2018 04 27]

2017 11 18 Aukštųjų Šančių karių kapinėse atidengtas paminklinis kompleksas Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietinės ir nacistinės okupacijų aukoms atminti, kurio vienoje iš stelų įamžintas A. Ramanausko-Vanago atminimas (komplekso autorius – archit. Stasys Pūtvis).
Prieiga per internetą: http://kariuomeneskurejai.lt/kaune-atidengtas-paminklas-kuri-planuota-statyti-vilniuje/  [žiūrėta 2018 12 05],  https://goo.gl/BBJi8x  [žiūrėta 2018 12 05]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. A. Ramanausko-Vanago g. – Iliustr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 131–132.
2. Atminimo įamžinimas / Arvydas Anušauskas // Aš esu Vanagas. – Vilnius, 2018. – P. 215–216.
3. Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas tautos ir valstybės atmintyje. – Kaunas, 2007. – P. 176.
4. Įamžintas Lietuvos karininkų – sovietinės ir nacistinės okupacijos aukų – atminimas. – Iliustr. – „Tremtinio“ inf. // Tremtinys. – 2017, lapkr. 24, p. 1.
5. Kaune atidengtas paminklas Lietuvos karininkams // XXI amžius. – 2017, lapkr. 24, p. 5.
6. Kauno miesto gatvių ir aikščių rodyklė. – Kaunas, 1993. – P. 77–80.
7. Masiokaitė, Austėja. Atsiras A. Ramanausko-Vanago skveras. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, bal. 24, p. 3.
8. Pagerbti Laisvės kovotojai. – Iliustr. – Visuomenė // Naujos tėviškės žinios. – 2012, spal. 13, p. 3.
9. Ramanauskas Adolfas (1918 03 06–1957 11 29). – Iliustr. // Lietuvos kariuomenės karininkai. – Vilnius, 2001. – T. 6, p. 216–217.
10. Skučaitė, Virginija. Gyvuosius įpareigojantis paminklas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, lapkr. 20, p. 3.
11. Stremaitytė, Aistė. Tautos idealų šviesoje – Lietuvos partizanų atminimas. – Iliustr. // Tremtinys. – 2012, spal. 26, p. 1, 6.
12. Žaliakalnyje atidengtas atminimo žymuo. – Iliustr. // XXI amžius. – 2012, spal. 19, p. 3.
13. Žemaitaitytė, Birutė. Nelygioje kovoje kritę. Nedvejojo, išėjo ginti laisvės. – Iliustr. // Voruta. – 2011, lapkr. 26, p. 4.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka