SVILAS KAZYS [1892 03 04 Deglėnuose (Pasvalio r.) – 1943 08 09 Maskvoje (Rusija)], Lietuvos kariuomenės savanoris, pulkininkas, Policijos departamento direktorius.

1919–1940 m. gyveno Kaune, išskyrus 1926–1928 m., kai buvo Zarasų apskrities viršininkas.

Baigęs Panevėžio mokytojų seminariją buvo mobilizuotas į rusų armiją. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 m. sausį savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, spalio mėn. jam suteiktas kapitono laipsnis ir paskirtas 3-čio pėstininkų pulko štabo viršininku, vėliau – bataliono vadu. Beveik metus dalyvavo nepriklausomybės kovose. Nuo 1920 m. – Lietuvos karo atašė Maskvoje. Jam padedant atskleista kontrabandinė „sacharino“ afera.
1923 m. paties prašymu K. Svilas atšauktas iš Maskvos, vedė ir buvo nukreiptas į pasienio tarnybą. 1925 m. baigė Vytauto Didžiojo aukštuosius karininkų kursus. 1926 m. išėjęs į atsargą majoro laipsniu, tarnavo Vidaus reikalų ministerijoje. 1928 m. paskirtas policijos inspektoriumi. Nuo 1930 m. vadovavo Piliečių apsaugos departamentui, kuris 1935 m. pertvarkytas į Policijos departamentą. 1933–1940 m. Policijos mokykloje mokė šaudymo ir kitų disciplinų, rūpinosi savigynos sportu, policijos tarnautojų kvalifikacija. Jo vadovavimo metais policija pelnė piliečių pripažinimą ir pasitikėjimą.
K. Svilas perorganizavo profesinę spaudą, rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Karys“, „Kardas“, „Mūsų žinynas“, „Policija“ (pastarąjį redagavo). Atskirais leidinukais išėjo jo „Anglų Ross-Enfieldo 1914 m. konstrukcijos šautuvas“ (1932), „Automatiški pistoletai“ (1933) bei „Šaudymo kultūra ir technika“ (1934). Apdovanotas DLK Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio (1934) ir DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinais, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio (1927) bei Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.
1940 06 22 išėjo į pensiją. 1940 07 11 suimtas ir išvežtas į Maskvą. Po tardymo sušaudytas Butyrkų kalėjime.

1995 10 20 Žaliakalnyje (Radastų g. 27) atidengta akmeninė stela: „Šiame name gyvenusiems policijos departamento direktoriui Kaziui Svilui, 1892–1941, bolševikų sušaudytam Maskvoje, ir jo sūnui politiniam kaliniui Vytautui, 1925–1992, mirusiam Vokietijoje atminti. Atminimo ženklas pastatytas Aldonos Svilaitės ir Emos Svilienės lėšomis“ (skulpt. Arūnas Sakalauskas; Kauno m. mero 1995 03 06 potv. Nr. 161), o Kryžių kalnelyje prie VI forto pastatytas ąžuolinis stogastulpis (tautodail. Ipolitas Užkurnys).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 121.
2. Grušys, Juozas. Lietuvos patriotai – tėvas ir sūnus. – Portr. // XXI amžius. – 1995, spal. 20, p. 5.
3. Įamžintas pulkininko veikėjo Kazimiero Svilo ir jo sūnaus atminimas // Tėviškės žinios. – 1995, spal. 24, p. 3.
4. Tėvui ir sūnui atminti. – Iliustr. // Kardas. – 1996, Nr. 1–2, p. 38.
5. Žaltvykslės. – Iliustr. // Laisvės alėja. – 1996, Nr. 6, p. 13.