ŠAKENIS KONSTANTINAS [1881 11 27 Veleniškiuose (Biržų r.) – 1959 07 07 Troškūnuose (Anykščių r.)], inžinierius, pedagogas, visuomenės veikėjas.

1912 m., 1919–1925 m., 1927–1940 m. gyveno Kaune.

1912 m. dirbo inžinieriumi Kaune prie „Saulės“ draugijos namų statybos, vėliau persikėlė į Vilnių. 1919–1925 m. dirbo Susisiekimo ministerijos Geležinkelių valdyboje, buvo vienas Lietuvos technikų draugijos ir Aukštųjų kursų Kaune steigėjų, dėstė fiziką ir geležinkelių kursą Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje, atstovavo Lietuvą įvairiose konferencijose. Nuo 1926 m. buvo Tautos pažangos partijos valdybos narys, tautininkų atstovas III Lietuvos Seime, kol jis buvo paleistas.
1927–1934 m. K. Šakenis užėmė Švietimo ministro pareigas. Jam vadovaujant įvestas visuotinis privalomas pradinis mokymas, įkurta Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazija. Labai trūko mokykloms patalpų; 1929 m. ministras atidarė naujai pastatytus Kaune V. Kudirkos pradinės mokyklos rūmus. Kaune įsteigta konservatorija, daug mokyklų pastatyta kaimuose, pagyvėjo amatų mokyklų raida. 1930 m. K. Šakenis buvo vienas Lietuvių tautininkų fondo steigėjų, Vytauto Didžiojo komiteto pirmininkas, nuo 1934 m. – VD ordino tarybos pirmininkas, o 1934–1940 m. – valstybės kontrolierius. Nuo 1936 m. buvo Seimo narys ir jo pirmininkas, 1937 m. – Lietuvos inžinierių draugijos pirmininkas. Už darbus mokslo, literatūros bei meno srityje 1930 m. buvo išrinktas Tarptautinės viduramžių studijų asociacijos nariu korespondentu.
Kūrė fizikos terminiją, 1918–1919 m. parašė 3 dalių Fizikos vadovėlį gimnazijai, kurio leidimas buvo pakartotas 5 kartus. Į lietuvių kalbą išvertė A. Mickevičiaus „Poną Tadą“ (1924), parašė knygą „Aušra“ ir jos gadynė“ (1933), memuarus „Vaizdai ir mintys nelaisvėje“ (Vilnius, 1992). 1935 m. išleido monografiją apie Vabalninką. Rašė straipsnius leidiniams „Viltis“, „Vairas“, „Lietuvių balsas“, skatino mokslo veikalų leidybą.
1940 m. apsigyveno tėviškėje, o 1941 06 14 suimtas ir išvežtas į Sibirą ir be teismo kalintas Kraslage, vėliau nuteistas 10 metų kalėti. Tapo invalidu ir paleistas iš lagerio gyveno su šeima.
1956 m. be leidimo grįžęs į Lietuvą su šeima apsigyveno Troškūnuose, kur ir mirė.
Išleistos jo knygos: „Fizika“ (Kaunas, 1920), „Vaizdai ir mintys nelaisvėje“ (1995), „Iki „Vaizdų ir minčių nelaisvėje“ (Vilnius, 1997).
Skulpt. Juozas Zikaras sukūrė inžinieriaus bareljefą ir portretinį medalioną (sukūrimo metai nežinomi).

1998 m. viena Dainavos mikrorajono gatvė pavadinta jo vardu (1998 02 10 Kauno m. valdybos sprend. Nr. 69).

2006 12 04 125-ųjų gimimo metinių proga Centre ant namo (Vytauto pr. 89/9) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1930–1940 m. gyveno žymus visuomenės ir tautininkų sąjungos veikėjas, Švietimo ministras (1927–1934 m.), valstybės kontrolierius (1934–1940 m.), seimo pirmininkas (1936–1940), Sibiro lagerių kalinys ir tremtinys Konstantinas Šakenis“ (Kauno m. administracijos direktoriaus 2006 12 04 įsak. A-3030).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 127.
2. K. Šakenio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Vilnius, 2001. – P. 152.
3. Prisimintas žymus tarpukario veikėjas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, gruod. 5, p. 5.
4. Valentaitė Z. Susitikimas su istorija: Paminėtos Konstantino Šakenio 125-osios gimimo metinės. – Portr. // Dainavos apžvalga. – 2006, Nr. 7, spalis, p. 2.