LAUCIUS JUOZAS [1893 11 23 Dusyniuose (Utenos r.) – 1985 01 25 Kačerginėje; palaidotas Petrašiūnų kapinėse], aktorius.

1921–1931, 1936–1985 m. gyveno Kaune.

1921–1931 m., 1936–1964 m. – Kauno dramos teatro aktorius. 1941 m. – Kauno jaunojo žiūrovo teatro direktorius ir meno vadovas. 1953 m. J. Lauciui suteiktas LSSR nusipelniusio artisto, o 1954 m. – LSSR liaudies artisto vardas.
J. Laucius yra sukūręs apie pustrečio šimto vaidmenų: Krivis (V. Mykolaičio-Putino „Valdovo sūnus“, 1921), Kęstutis (Maironio „Kęstučio mirtis“, 1924), Algaudas (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“, 1936), Glosteris (V. Shakespeare'o „Karalius Lyras“, 1937), Labutis (J. Baltušio „Gieda gaideliai“, 1948), Domas Višinskis (K. Inčiūros „Žemaitė“, 1964) ir kt.
Ryškiausias vaidmuo, palikęs jo kūryboje gilų pėdsaką – Kolčis (J. Grušo „Herkus Mantas“, 1957). Jis taip pat vaidino pirmuosiuose lietuviškuose filmuose: „Marytė“, „Aušra virš Nemuno“, „Ignotas grįžo namo“ ir kt.
1965 m. apie jį išleista Marko Petuchausko knygelė „Juozas Laucius“ (Vilnius, 1965).

1994 m. ant namo (Žemaičių g. 42) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1942–1985 m. gyveno žymus aktorius, Kauno jaunojo teatro įkūrėjas Juozas Laucius“ (dail. P. Montvila; Kauno m. mero 1993 08 13 potv. Nr. 767)

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.