SUGIHARA ČIUNĖ (SEMPO) (Sugihara Chiune) [1900 01 01 Yaotsu (Japonija) 1986 07 31 Fudžisavoje (Japonija)], diplomatas.
19391940 m. rezidavo Kaune.
1939 m. lapkričio mėn. vicekonsulas su šeima iš Suomijos persikėlė į Kauną ir iš prof. J. Tonkūno išsinuomotame name įsteigė Japonijos konsulatą. Oficialiai jis buvo ambasados Rygoje konsulu ekonominių ryšių plėtimui, neoficialiai rinko informaciją apie sovietų kariuomenės dislokaciją.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, žydų pabėgėliai iš Europos Lietuvoje išbuvo apie metus. Nepaisydamas Japonijos URM draudimo ir padedamas lenkų slaptųjų tarnybų, Č. Sugihara rizikuodamas savo karjera, kelis mėnesius kasdien ranka rašė tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms. Jas gavę galėjo išsigelbėti per Sibirą vykdami į Japoniją, o iš ten į kitas šalis. Vėliau pagaminti du antspaudai, kurių dėka išgelbėta dar daugiau žmonių. 1940 08 02 uždarius visas pasiuntinybes, diplomatas vizas pasirašinėjo Metropolio viešbutyje, o prieš išvykdamas ir geležinkelio stotyje, taip išgelbėdamas apie 6000 žmonių. Lietuvos žydai, nejausdami grėsmės, tuo mažai tepasinaudojo.
Grįžęs į tėvynę 1947 m. konsulas buvo atleistas iš diplomatinės tarnybos. Pakeitė vardą į Sempo, buvo profesorius ir verslininkas.
1985 m. Yad Vashem muziejus Izraelyje jam suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą. 1996 m. lenkų publicistas A. Milošas apie prof. Sugiharą sukūrė dokumentinį filmą Gyvybės vizos; JAV Sociologijos prof. Hilelis Levine parašė monografiją apie jo pastangas gelbėjant karo pabėgėlius. L. Venclauskas parengė, A. Strunga išvertė knygelę Chiune Sugihara. Visas for life (Vilnius, 2009).
1992 m. Romualdas Inčirauskas pagamino portretinį medalį. Skulptorius Edmundas Frėjus 2001 m. sukūrė bronzinį medalį su Č. Sugiharos portretu Metų tolerancijos žmogus. 2004 m. buvo išleistas 1 Lt vertės pašto ženklas Japonijos konsulas Lietuvoje 19391940 m. Chiune Sugihara (dail. Kostas Katkus). Sugiharos vardas įamžintas jo gimtajame mieste (2005 m.), Izraelyje, Niujorke, Seinuose (2010 m.), Vilniuje bei Kaune. Japonų televizija Lietuvoje sukūrė vaidybinės dokumentikos filmą su japonų ir lietuvių aktoriais Vizos šešiems tūkstančiams gyvybių (2005 m.). 2013 m. išleista trikalbė manga-knyga Ritoania no sakura = Cherry blossoms in Lithuania = Sakuros Lietuvoje. 2014 01 0507 NKDT buvo rodoma oratorija Sakurų prisiminimai (rež. Shugo Ikoh), skirta diplomato Chiune Sugiharos atminimui. 2015 09 04, 75-ųjų Gyvybės vizų metinių proga, Kauno geležinkelio stotyje pristatytas Ch. Sugiharai ir J. Zwartendijkui skirtas proginis vokas, rodomi trumpametražiai dokumentiniai filmai apie Ch. Sugiharą, veikė paroda. 2015 10 13 Kauno kino centre Romuva įvyko pasaulinė premjera pristatyta biografinė drama Persona Non Grata (rež. Cellin Gluck). 2017 09 0208 Kaune pirmą kartą organizuotas renginių ciklas Sugiharos savaitė, skirtas įamžinti japonų diplomato atminimą. 2018 m. sukurtas dokumentinis filmas Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai (kūrėjai VDU Azijos studijų centras). Tais pačiais metais į Kauno gatves išriedėjo troleibusas, kurį menininkai papuošė dviejų istorinių asmenybių portretais vienas iš važiuojančios parodos eksponatų skirtas pagerbti ir atminti diplomatą. 2020-ieji paskelbti Čiunės Sugiharos metais.
1994 08 30 Žaliakalnyje ant namo (Vaižganto g. 30) iškilmingai atidengta memorialinė lenta (lietuvių ir anglų kalbomis): Šiame name 19391940 m. buvo Japonijos konsulatas, kuriame dirbdamas diplomatas Čiunė Sugihara gelbėjo žydus (Kauno m. mero 1994 01 31 potv. Nr. 82). Pirmosiomis rugsėjo dienomis Japonų teatro Doros trupė Kauno dramos teatre parodė spektaklį Sempo Sugihara.
2000 05 19 buvusio konsulato I aukšte įkurtas Č. Sugiharos memorialinis muziejus.
2003 m. Nemuno saloje ir prie namo (Vaižganto g. 30) jo garbei pasodintos japoniškos vyšnios, atstatyti ir pašventinti kiemo varteliai su užrašu: Vilties vartai, vizos gyvenimui. 2008 m. Japonijos vyriausybės lėšomis muziejus atnaujintas ir moderniai įrengtas.
Prieiga per internetą: http://www.sugiharahouse.com/lt
[žiūrėta 2020 02 19] 1995 m. Kauno tvirtovės IX forto kareivinių (Žemaičių pl. 73) senajame pastate įrengtame žydų genocido muziejuje Č. Sugiharos atminimui paskirta visa salė. 2006 m. buvo atnaujinta ekspozicija, supažindinanti su 1939 m. japonų konsulo nuotraukomis, asmeniniais daiktais, išgelbėtų žmonių sąrašais ir kt. 2000 m. japonų delegacija prie muziejaus diplomato atminimui pasodino japoniškų medelių. 1999 m. Lietuvos ir Belgijos intelektualų pastangomis buvusiame Japonijos konsulate įkurtas Sugiharos fondas Diplomatai už gyvybę, skirtas Japonijos diplomato atminimo Lietuvoje įamžinimui. II aukšte veikia VDU Genocido aukų gelbėjimo mokslinio tyrimo ir Japonistikos studijų centras bei biblioteka, kasmet renkamas Tolerancijos žmogus. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su 3 garsiais Japonijos universitetais. Sugiharos namai Japonijai padėjo atrasti Lietuvą.
Prieiga per internetą: http://www.sugiharahouse.com/lt/apie-muzieju/muziejaus-istorija-ir-veikla
[žiūrėta 2020 02 19] 2008 11 26 VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44) Ch. Sugiharos vardu pavadinta auditorija.
2015 09 04, pažymint 75-ąsias vicekonsulo Ch. Sugiharos Gyvybės vizų išdavimo metines, atidengtos dvi memorialinės lentos prie Metropolio viešbučio (S. Daukanto g. 21) ir Kauno geležinkelio stotyje (M. K. Čiurlionio g. 16) vietose, kur Sugihara išdavė savo paskutiniąsias vizas. Lentose lietuvių, japonų ir anglų kalbomis įrašyti žodžiai: 1940 m. rugpjūčio 28 rugsėjo 4 dienomis Metropolio viešbutyje Chiune Sugihara tęsė Gyvybės vizų išdavimą ir 1940 m. rugsėjo 4 dieną, išvykdamas iš Kauno geležinkelio stoties, Chiune Sugihara dalijo Gyvybės vizas. Prieiga per internetą: https://bit.ly/327SmZZ
[žiūrėta 2020 02 19]
2020 10 17 Kauno centre, prie viešbučio Metropolis, Pasaulio tautų teisuoliui atminti atidengta skulptūra. Beveik 4 m aukščio skulptoriaus Martyno Gaubo kūrinyje Čiunei Sugiharai atminti vaizduojamos ratu į dangų besiveržiančios origami formos gervės, pagamintos iš platinuotos bronzos. Skulptūros pagrinde Č. Sugiharos antspaudas bei Japonijos konsulo veiklą įprasminantys žodžiai Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėjai visą pasaulį, išgraviruoti lietuvių, japonų, anglų ir jidiš kalbomis [KMS Administracijos direktoriaus 2020 03 24 įsak. Nr. A-1007]. Prieiga per internetą: https://www.facebook.com/Sugiharaweek/videos/3209629389147472/
[žiūrėta 2020 10 17] Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:
1. Ališauskas, Arvydas. Sugiharos namai. Iliustr. // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. Kaunas, 2006. P. 137.
2. Įamžino diplomatų atminimą // Laikinoji sostinė. 2008, lapkr. 27, p. 11.
3. Kaune paminėtos 75-osios Čiunės Sugiharos Gyvybės vizų išdavimo metinės. Iliustr. // Geležinkelininkas. 2015, rugs. 1420 (Nr. 36), p. 3.
4. KPTA atminimo įamžinimo sąrašas.
5. Morkūnienė, Vita. Sugiharos namai tapo moderniu muziejumi: Japonijos valstybės parama suteikė galimybių mažai nevyriausybinei organizacijai realizuoti ambicingus užmojus ir sudominti didesnę auditoriją. Iliustr. // Kauno diena. 2008, bal. 18, p. 12.
6. Savičiūnaitė, Vida. Namą Kaune žino japonai ir viso pasaulio žydai. Iliustr. // Lietuvos rytas. 2001, liep. 30, p. 5.
7. Skučaitė, Virginija, Kniežauskas, Elijus. Dėkojo už tūkstančius išgelbėtų gyvybių. Iliustr. // Kauno diena. 2015, rugs. 5, p. 4.
8. Strelcovas, Simonas. Chiune Sugihara ir Janas Zwartendijkas Pasaulio tautų teisuoliai. Istorinės peripetijos tarp sovietinių struktūrų, žydų pabėgėlių ir gelbėtojų // Genocidas ir rezistencija. Nr. 2 (14) (2003). P. 4450.
9. Vidūnaitė, Lina. Dėkingumo ženklas legendiniam japonui. Iliustr. // Laikinoji sostinė. 2000, geg. 20, p. 3.
10. Vizos gyvenimui: Sugiharos namų ekspozicijos pristatymas. [Kaunas, b. m.]. 10 p.
11. Vizos tūkstančiams gyvybių: Lietuvoje baigta filmuoti juosta apie japonų konsulą Č. Sugiharą // Kauno diena. 2005, rugpj. 10, p. 2.
12. Verslo amžius, 19182018 : asmenybės. Kaunas, 2019. D. 1 : Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai. P. 192196.
13. Kauniečiai Ch. Sugiharą supranta geriau nei japonai? / KD inf. Iliustr. // Kauno diena. 2020, spal. 16, p. 6.
14. Pasaulį keitęs kilnumas / KD inf. Iliustr. // Kauno diena. 2020, spal. 17, p. 4.
|